Įžvelgia diskriminaciją

Uostamiestyje dėl pavardžių registravimo, vartojant "w", "q" ir "x" raides, vyko ne viena byla ir visose jų teismai priėmė palankias nutartis.

Visai neseniai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas sprendimas, kuriuo uostamiesčio Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjos dukters gimimo akto įraše pavardę, joje įrašant raidę "q".

Pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą, nes Metrikacijos skyrius atsisakė pakeisti dukters pavardę, įrašant raidę "q", motyvuodami, kad teisės aktai numato, jog vardas ir pavardė Lietuvos piliečio civilinės būklės aktų įrašuose turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis.

"Šiuo atveju teismas nustatė, kad atsisakymas pakeisti pareiškėjos dukros pavardę tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos bei jos dukros privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai nėra proporcingi valstybės siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo ar kokio nors kito požymio pagrindu", – apie bylos esmę kalbėjo advokatų kontoros "Lexgate" advokatė Diana Kaunienė.

Reikia tik įsivaizduoti, kokių nepatogumų pajustų mama, jei jos ir dukros asmens dokumentai būtų skirtingi.

Vaikui – skirtingi dokumentai?

Teismas mano, kad atsisakymas išduoti pasą pavardėje įrašant nelietuvišką raidę "q" gali būti diskriminacija.

"Nes tai laikytina originalia jos pavardės rašyba, sutampančia su jos tėvo pavardės rašyba", – rašoma sprendime.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pavardės gramatinė struktūra nedaro neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui Lietuvoje.

"Reikia tik įsivaizduoti, kokių nepatogumų pajustų mama, jei jos ir dukros asmens dokumentai būtų skirtingi. Lietuvoje yra nemažai asmenų, kurių varduose ir pavardėse naudojami lotyniški rašmenys "q", "w", "x". Teismas nustatė, kad pareiškėjos dukros pavardėje atsisakius įrašyti raidę "q", pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, tai galėtų būti pripažinta kaip diskriminacija", – patikino teisininkė.

Tokio pobūdžio bylų Lietuvos teismuose išnagrinėjama nedaug, nes žmonės paprastai nežino arba nesitiki, kad gali apginti savo teises ir teisėtus interesus teisme.

Diana Kaunienė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, Seimas turėtų patvirtinti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimus, numatančius kai kurias vardų ir pavardžių rašymo išimtis. Kol tokių pakeitimų nėra, piliečiai, siekiantys apginti savo ar nepilnamečių vaikų teisę į vardą, pavardę, turi kreiptis į teismą", – tikino D. Kaunienė.

Ginčas dėl dvigubos "l"

Kita byla, nagrinėta uostamiesčio teisme, buvo  iškelta dėl to, jog Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė registruoti pilietę Ellana vardu.

Pareiškime teismui pažymėta, jog tokiu vardu nori būti registruota mišrios tautybės Lietuvos pilietė. Nors ji gimė Lietuvoje, bet jos tėvas yra azerbaidžanietis.

"Mergaitei duotas vardas siekiant išreikšti multikultūriškumą. Savo šeimoje pareiškėja laikosi visų lietuvių ir azerbaidžaniečių tradicijų, puoselėja kultūrą, papročius, kalbą, jai ir jos šeimai itin didelę svarbą turi vardas. Pareiškėja save identifikuoja vardu "Ellana" su dviguba "l" raide, kuri yra būdinga Azerbaidžano kultūrai. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vardo pakeitimo yra skaudus ir žeminantis dalykas, tiesiogiai pažeidžiantis privatų gyvenimą, kultūrą, tautybę ir ją diskriminuojantis", – rašoma teismo dokumentuose.

Ellanos vardas netiko ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kuri nurodė, kad prašymas dėl vardo pakeitimo negali būti tenkinamas, nes vardas "Ellana" neatitinka civilinės būklės aktų.

"Viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus  daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšmingas tarptautinis teisinis reglamentavimas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas", – sprendime pažymėjo teismas.

Teismas nepatingėjo užklausti Gyventojų registro dėl turimų duomenų apie panašius asmenvardžius.

Pažymoje yra nurodyta, kad yra net 573 Lietuvos piliečiai, kurių vardas yra "Ella".

Registruota net 1 612 Lietuvos piliečių, kurių vardo raidžių rinkinys susideda iš dviejų viena po kitos einančių "l" raidžių.

Dėl Malgorzatos – 11 metų mūšis

Panašių ginčų teismuose apstu.

Neseniai garsiai aptarinėta krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus pergalė teisme. Krepšininko šeima dukrai norėjo duoti Leylos vardą.

Nors Leilos vardas Lietuvoje egzistuoja, krepšininko šeima norėjo, kad varde vietoj "i" trumposios būtų "y".

Valstybinė lietuvių kalbos komisija tam pasipriešino, tad tokio vardo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius neregistravo.

Tuomet Lavrinovičiai kreipėsi į teismą, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas leido mergaitę pavadinti Leylos vardu su "y" ilgąja žodžio viduryje.

Kitoje byloje lenkų kilmės Lietuvos pilietei Malgožatai teismas pripažino teisę savo vardą rašyti originaliai ir tapti Malgorzata.

Dėl šio sprendimo ji kovojo nuo 2008-ųjų. Tai pirmoji byla Lietuvoje, kurioje teismas pripažino teisę į originalią vardo formą lenkų kilmės Lietuvos piliečiui.

Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska tikino, kad teisminiuose ginčuose dėl vardų ir pavardžių rašybos, savo teises kur kas dažniau gina Lietuvos piliečiai, o ne tautinių mažumų atstovai.

Piliečiai: Europos žmogaus teisių fondo teisininkė E. Dobrovolska įsitikinusi, jog politikų nenoras imtis asmenvardžių rašybos įstatymo nėra sietinas su išimtimis, neva naudingomis tik lenkams. 90 proc. pareiškimų teismams teikia lietuvės, susituokusios su užsieniečiais. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Įstatymo pataisos – stalčiuje

Pasak teisininkės, problemos dėl asmenvardžių rašybos turėtų būti sprendžiamos administracine tvarka, o ne teismuose.

"Valstybė kiekvieną kartą patiria nuostolių. Tokias bylas yra priversti nagrinėti teismai, į bylas įtraukiama Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Atsiliepimus teismams rašo Civilinės metrikacijos skyriai. Visa tai sudaro nemenkas administracines išlaidas. Taip tikrai neturėtų būti. Aš turėjau per 60 tokių bylų. Kiek valstybė iššvaisto biudžeto pinigų vien tam, kad būtų įgyvendinta tai, ką patvirtina valstybinės institucijos?", – pastebėjo E. Dobrovolska.

Nemenką patirtį tokiose bylose turinti advokatė pabrėžė, jog paties ginčo tokiose bylose nėra – tiesiog Civilinės metrikacijos skyriai, pagal galiojančius teisės aktus, negali šiuo metu išduoti dokumentų piliečiams, jų asmenvardžiuose naudojant "w", "q" ar "x" raides.

Tačiau skyriai neprieštarauja, kad teismai tenkintų tokius pareiškimus.

"Beje, pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtina, jog yra išimčių, ir tiems, kurie sudarė santuokas su užsienio šalies piliečiais, ir jų vaikams galima būtų rašyti pavardes originaliai pagal tėvo ar vyro asmens dokumentus. Iš esmės mes turime visas institucijas, kurios sako, jog grėsmės kalbai ir kultūrai nėra, tačiau trūksta vieno dalyko – politinės valios", – patikino E. Dobrovolska.

Teisininkė pastebėjo, jog Seime registruota ne viena įstatymo pataisa dėl asmenvardžių rašymo, tačiau politikai jų nagrinėti net nesiima.

"Regis, keturi projektai guli Seime. Matome, jog ši Seimo kadencija net nėra šio projekto įtraukusi į svarstymus. O kitais metais mes turime naujus rinkimus, vadinasi, šis klausimas ir vėl bus paliktas nesvarstytas", – apgailestavo E. Dobrovolska.

Teises gina lietuvės

Advokatė atkreipė dėmesį, kad dėl asmenvardžių rašybos į teismus besikreipiantys piliečiai, net ir laimėję teismus, neprašo valstybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o tam turi teisę.

"Jie nori tik turėti pavardes, su kuriomis lengviau gyventi. Kartais manoma, jog tokių pataisų reikėtų būtent lenkams. Tačiau aš galiu paneigti šį mitą. Iš 60-ies mano turėtų bylų net 50-yje savo teises gynė lietuvės, ištekėjusios už užsieniečių. Čia yra lietuvių, o ne lenkų problema. Labai įdomus valstybės požiūris į savo piliečius", – reziumavo E. Dobrovolska.

Ji prisiminė, kad pirmosios sėkmingos bylos teismuose buvo išnagrinėtos dar prieš penkerius metus.

"Ką tai reiškia? Per penkmetį lietuvių kalba ir valstybė nesugriuvo. Jokios grėsmės valstybei nėra. Jei pati pavardė yra nelietuviška, juk ji netaps lietuviška, jei ją rašysime be "x" ar "w" raidės. Ji tiesiog vis tiek bus nelietuviška. Mes patys nelabai norėtume, jog mūsų pavardes ar vardus keistų svetimi žmonės ar valstybė", – pastebėjo E. Dobrovolska.

Pasak teisininkės, statistika byloja, jog Lietuvoje yra apie 16 proc. mišrių šeimų.

"Jei mes kalbame apie tautines mažumas, reikia prisiminti, kad tarptautinėje praktikoje iš tiesų priimta, jog valstybės turi teisę į tam tikras tvarkas. Asmenvardžiai turėtų būti rašomi pagal lotynišką abėcėlę, ne, pavyzdžiui, kirilica. Tačiau tvarkas būtina nustatyti patiems. Užuot ieškojus kompromiso, galvos kišamos į smėlį, siūlymai ir projektai politikų net nėra nagrinėjami", – konstatavo E. Dobrovolska.

Komentaras

Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministras

Tokia tvarka nėra gera, nes gali būti pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, kadangi skirtingoms asmenų grupėms galioja nevienodos taisyklės. Šias problemas būtų galima išspręsti kreipiantis į Konstitucinį Teismą.

Vienoje klasėje gali būti keli vaikai, turintys tuos pačius vardus, tačiau jie skirtingai rašomi. Tai nėra gerai.

Žmonės, kuriems civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įrašyti jų pageidaujamus vardus į asmens dokumentus, turi teisę tokį atsisakymą skųsti teismui. Per pastaruosius trejus metus buvo priimta apie 10 teismų sprendimų, kai civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos įregistruoti vardus ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Visi žmonių prašymai dėl vardų keitimo teismuose iki šiol buvo patenkinti.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas leido registruoti vardus: Anna, Emilia, Leyla, Malgorzata, Nikolle, Pia Maria, Šiaulių apylinkės teismas – net vardą Naomi.