- Nina Puteikienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
Kasmet birželio 8-ąją minima Pasaulinė vandenynų diena. Šiemet minint Pasaulio vandenynų dieną raginama atkreipti dėmesį į vandenyno užterštumą plastiku. Lietuvos jūrų muziejuje ta proga startavo trijų dienų projektas „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022“. Šio projekto tikslas – skatinti visuomenės ekologinį sąmoningumą ir kuo aktyviau dalyvauti kuriant tvarią ateitį.
Lietuvos jūrų muziejus jau antri metai gyvena šūkiu GYVYBEI – RŪPESTĮ! Jis ne tik įkvepia muziejaus darbuotojus ruoniukų globai, bet ir telkia bendruomenę platesniam rūpesčiui aplinka ir ekologija.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tvarumas – viena aktualiausių šiandienos temų.
„Prieš du šimtus metų, prasidėjus pramonės perversmui, gyvenimo kokybė gerėjo, bet ir vartotojiškumas ėmė sparčiai augti, – sako O. Žalienė. – Didėjanti tarša naikino mus supančią gamtą ir gyvybę. Bet dabar jau vis daugiau žmonių pradeda keisti savo gyvenimo įpročius. Deja, daugelis dar nežino, kaip reikia pradėti gyventi tvariai. Ugdymo įstaigose, kitose viešosiose erdvėse ar socialiniuose tinkluose nėra skiriama pakankamai dėmesio šioms problemoms spręsti“.
Šiandien muziejus surengė tiesioginę diskusijos „Nuo EGO prie EKO. Kaip gyvensime kartu?“ transliaciją iš dar nebaigto įrengti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro. Joje dalyvavusi „Zero Waste“ festivalio iniciatorė bei „Evented“ – tvarių renginių įmonės – įkūrėja Greta Ašmantaitė, pasakodama, kodėl įsitraukė į aplinkosauginio švietimo veiklą, sakė:
„Domiuosi gamta, kaip ji veikia, kodėl. Neatsiejamai ir klimato kaitos klausimu. Mokausi, keliu klausimus sau ir aplinkai, skatinu diskusijas klimato kaitos tema draugų ratuose. Mes nesam stebukladariai, bet tikiu, kad žinios gali nuvesti į platesnį savęs ir pasaulio suvokimą“.
Diskusijoje dalyvavusi kultūros ir meno projektų prodiuserė Asta Ivanauskienė mano, kad ryški takoskyra tarp ego ir eko sistemų jai asmeniškai neegzistuoja.
„Asmeninę gerovę suvokiu kaip visuomeninę gerovę plačiąja prasme, – sako A. Ivanauskienė. – Tik bendrystėje ir pagarboje su gamta, gyvūnais, Visata, galime būti fiziškai ir emociškai sveiki. Ir apskritai, žmonija išgyventi ir egzistuoti turi šansą tik puoselėjant pagarbų požiūri į aplinką. Žmogus yra bene vienintelė būtybė, gebanti planuoti, samprotauti, priimti į ateitį orientuotus sprendimus“.
Audra Balundė, Mykolo Romerio universiteto ir Nyderlandų Groningeno universiteto aplinkos psichologijos mokslų doktorantė bei Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė ir mokslininkė (MRU), diskusijoje akcentavo kiekvieno asmeninės atsakomybės ir elgesio svarbą:
„Savo buitį organizuoju taip, kad kuo labiau išvengčiau taršos ir resursų švaistymo: rūšiuoju, pirkiniams naudoju daugkartinį krepšį, naudoju daugkartinius maišelius sveriamiems produktams, stengiuosi rinktis ekologiškai užaugintus lietuviškus produktus, buityje naudoju organinės kilmės valymo ir kūno priežiūros priemones; vengiu bereikalingų pirkinių; daiktus išrūšiuoju ar atiduodu perdirbimui tik tada, kai jų neįmanoma pataisyti ir pan. Darbe taip pat stengiuosi laikytis tų pačių tausojimo principų kaip ir namuose. Nors ne visada pavyksta, bet stengiuosi miesto ribose važinėti viešuoju transportu arba dviračiu“.
A. Mažūno nuotr.
Biologė Laura Stukonytė, internetinio puslapio „Po bangom“ įkūrėja, sakė, kad švietimas – labai svarbi perėjimo prie visuotinės gerovės dalis, todėl tiek savo darbuose, tiek laisvalaikiu skatina žmones domėtis vandenynu, jo gyventojais, svarba žmonijai, o taip pat ir problemomis ir jų sprendimo galimybėmis.
„Su „Po bangom“ komanda esame įsitikinusios, kad pažinimas įkvepia rūpestį, – dalijosi mintimis L. Stukonytė. – Juk paprastai žmogus nori išsaugoti tai, kas jį žavi, o vandenyno apsauga stipriai prisideda prie visos mūsų planetos, įskaitant žmonių, gerovės. Todėl siekiame supažindinti Lietuvos visuomenę su vandenynu, atskleisti jo žavesį ir kelti žmonių suinteresuotumą saugoti šį stebuklingą, mūsų planetos gyvybę palaikantį povandeninį pasaulį“.
Diskusijoje dalyvavęs tvaraus gyvenimo būdo šalininkas, portalų vienybės tinklo kūrėjas, investuotojas, Benedikto Gylio paramos fondo įkūrėjas Benediktas Gylys kalbėjo apie jautrų santykį su aplinka:
„Kai pavyksta save išgirsti, suvokiu, kad viskas yra viena ir gyvenimo skyrimas visumos gerovei suteikia gerokai daugiau energijos ir laimės“, – sakė B. Gylys.
Žinomas fotografas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis pabrėžė, kad tik 20 proc. visuomenės yra sąmoninga, didžioji dalis vis dar elgiasi atsakingiau tik tuo atveju, jeigu žino, kad gaus „botago“ – bus nubausti kontroliuojančių institucijų.
Birželio 9 d. Lietuvos jūrų muziejus kartu su 9 mokslo įstaigų studentais ir mokiniais inicijuoja nemokamų edukacinių veiklų dieną lankytojams „Nuo EGO prie EKO“. Tądien studentai ir mokiniai ves savo sukurtus edukacinius užsiėmimus muziejaus ekspozicijose, kviesdami atrasti ekologinį pilietiškumą.
Projektą vainikuos birželio 10 d. Klaipėdoje, Danės skvere, rengiama „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022“. Atnaujintame skvere 31 projekto dalyvis pristatys sprendimus, išradimus, paslaugas ar produktus, kurie supažindins visuomenę su aplinkai draugiškesniu gyvenimo būdu. Nustebins ir menininkai: galima bus pamatyti ir išgirsti jausmingą ansamblį „Ritmas Kitaip“, kuris pademonstruos, kad muzikuoti galima ir įvairiais nenaudojamais daiktais.
Projektą „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022“ remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valdžiai – spaudimas dėl sukilėlio palaikų perlaidojimo2
Po dienraščio publikacijos Jono Polovinsko-Budrio palaikų perlaidojimo tema ("Parūpo sukilėlio palaikai", "Klaipėda", 2022 07 16) savivaldybėje sulaukta nepatenkintų vienos Mažosios Lietuvos draugijos atstovų laiško. ...
-
Senelių globos namų Melnragėje teks palaukti
Senelių globos namai Melnragėje, Vaivos gatvėje, turėjo būti baigti pernai rudenį, tačiau geriausiu atveju statybos prasidės tik kitais metais. Projektą teko sustabdyti, nes iki pernai spalio nebuvo patvirtintas miesto bendrasis planas. ...
-
Savivaldybės atstovai tikina: automobilių stovėjimo aikštelė niekur nedings4
Didžiosios Vandens gatvės pradžioje, ties susikirtimu su Tiltų gatve, prasidėję atnaujinimo darbai praeiviams sukėlė įvairių minčių. Buvusi automobilių stovėjimo aikštelė tapo panaši į būsimo pastato pamatus. Tačiau savivaldyb...
-
Pajūryje – raudonų vabzdžių spiečiai
Poilsiautojai pajūryje stebisi neįtikėtinais raudonos spalvos vabzdžių kiekiais. Spiečiai anksčiau lyg ir nematytų laumžirgių pliažų prieigas nuklojo per kelias karštas dienas. ...
-
Per Klaipėdos uostą išgabenta 15 tūkst. tonų ukrainietiško aliejaus9
Iš Klaipėdos uosto tanklaiviu išgabenta 15 tūkst. tonų ukrainietiško saulėgrąžų aliejaus, antradienį pranešė jūrų krovinių kompanija „Bega“. ...
-
Skelbiamas pakartotinis Tarptautinių projektų programos konkursas: kviečiama teikti paraiškas
Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia pakartotinį Tarptautinių projektų programos konkursą ir kviečia iki rugsėjo 16 d. teikti paraiškas daliniam finansavimui gauti. ...
-
Ilgąjį savaitgalį pajūryje – nuotykiai ir nelaimės5
Ilgasis savaitgalis buvo tobulas į pajūrį atvykusiems poilsiautojams – jūra stebino ramybe, nefiksuota jokios traukos gilyn, saulėtos dienos džiugino ir lepino. Tačiau ir tokios sąlygos ne vienam nesuteikė ramybės ir atsipalaidavimo. ...
-
Klaipėdos universitetinė ligoninė – aktyviausias robotinės chirurgijos centras Europoje4
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – pirmoji ir kol kas vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje įdiegta bei sėkmingai plėtojama robotinė chirurgija. Beveik per ketverius metus jau atlikta 750 operacijų &ndash...
-
Vaikų darželyje Giruliuose – bičių aviliai2
Vaikų darželyje Giruliuose įkurdinti trys bičių aviliai. Ši ugdymo įstaiga vienintelė uostamiestyje prisijungė prie miesto bitininkystės skatinimo idėjos. Pasak bitininkų, draugiškos ir ramios bakfasto veislės bitės vaikams turėtų ...
-
Klaipėdos apygardos teismui prailgo remonto laukimas2
Klaipėdos apygardos teismo fasadas apdengtas apsaugine medžiaga, ji nuo praeivių akių slepia darbininkus, atnaujinančius audrų nuniokotą išorinę pastato pusę. Remontas reikalingas, nes nuo sovietmečiu iškilusio statinio ant gatvės ėm...