Lietuvos jūrų muziejus jau antri metai gyvena šūkiu GYVYBEI – RŪPESTĮ! Jis ne tik įkvepia muziejaus darbuotojus ruoniukų globai, bet ir telkia bendruomenę platesniam rūpesčiui aplinka ir ekologija.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tvarumas – viena aktualiausių šiandienos temų.

„Prieš du šimtus metų, prasidėjus pramonės perversmui, gyvenimo kokybė gerėjo, bet ir vartotojiškumas ėmė sparčiai augti, – sako O. Žalienė. – Didėjanti tarša naikino mus supančią gamtą ir gyvybę. Bet dabar jau vis daugiau žmonių pradeda keisti savo gyvenimo įpročius. Deja, daugelis dar nežino, kaip reikia pradėti gyventi tvariai. Ugdymo įstaigose, kitose viešosiose erdvėse ar socialiniuose tinkluose nėra skiriama pakankamai dėmesio šioms problemoms spręsti“.

Šiandien muziejus surengė tiesioginę diskusijos „Nuo EGO prie EKO. Kaip gyvensime kartu?“ transliaciją iš dar nebaigto įrengti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro. Joje dalyvavusi „Zero Waste“ festivalio iniciatorė bei „Evented“ – tvarių renginių įmonės – įkūrėja Greta Ašmantaitė, pasakodama, kodėl įsitraukė į aplinkosauginio švietimo veiklą, sakė:

„Domiuosi gamta, kaip ji veikia, kodėl. Neatsiejamai ir klimato kaitos klausimu. Mokausi, keliu klausimus sau ir aplinkai, skatinu diskusijas klimato kaitos tema draugų ratuose. Mes nesam stebukladariai, bet tikiu, kad žinios gali nuvesti į platesnį savęs ir pasaulio suvokimą“.

Diskusijoje dalyvavusi kultūros ir meno projektų prodiuserė Asta Ivanauskienė mano, kad ryški takoskyra tarp ego ir eko sistemų jai asmeniškai neegzistuoja.

„Asmeninę gerovę suvokiu kaip visuomeninę gerovę plačiąja prasme, – sako A. Ivanauskienė. – Tik bendrystėje ir pagarboje su gamta, gyvūnais, Visata, galime būti fiziškai ir emociškai sveiki. Ir apskritai, žmonija išgyventi ir egzistuoti turi šansą tik puoselėjant pagarbų požiūri į aplinką. Žmogus yra bene vienintelė būtybė, gebanti planuoti, samprotauti, priimti į ateitį orientuotus sprendimus“.

Audra Balundė, Mykolo Romerio universiteto ir Nyderlandų Groningeno universiteto aplinkos psichologijos mokslų doktorantė bei Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė ir mokslininkė (MRU), diskusijoje akcentavo kiekvieno asmeninės atsakomybės ir elgesio svarbą:

„Savo buitį organizuoju taip, kad kuo labiau išvengčiau taršos ir resursų švaistymo: rūšiuoju, pirkiniams naudoju daugkartinį krepšį, naudoju daugkartinius maišelius sveriamiems produktams, stengiuosi rinktis ekologiškai užaugintus lietuviškus produktus, buityje naudoju organinės kilmės valymo ir kūno priežiūros priemones; vengiu bereikalingų pirkinių; daiktus išrūšiuoju ar atiduodu perdirbimui tik tada, kai jų neįmanoma pataisyti ir pan. Darbe taip pat stengiuosi laikytis tų pačių tausojimo principų kaip ir namuose. Nors ne visada pavyksta, bet stengiuosi miesto ribose važinėti viešuoju transportu arba dviračiu“.

A. Mažūno nuotr.

Biologė Laura Stukonytė, internetinio puslapio „Po bangom“ įkūrėja, sakė, kad švietimas – labai svarbi perėjimo prie visuotinės gerovės dalis, todėl tiek savo darbuose, tiek laisvalaikiu skatina žmones domėtis vandenynu, jo gyventojais, svarba žmonijai, o taip pat ir problemomis ir jų sprendimo galimybėmis.

„Su „Po bangom“ komanda esame įsitikinusios, kad pažinimas įkvepia rūpestį, – dalijosi mintimis L. Stukonytė. – Juk paprastai žmogus nori išsaugoti tai, kas jį žavi, o vandenyno apsauga stipriai prisideda prie visos mūsų planetos, įskaitant žmonių, gerovės. Todėl siekiame supažindinti Lietuvos visuomenę su vandenynu, atskleisti jo žavesį ir kelti žmonių suinteresuotumą saugoti šį stebuklingą, mūsų planetos gyvybę palaikantį povandeninį pasaulį“.

Diskusijoje dalyvavęs tvaraus gyvenimo būdo šalininkas, portalų vienybės tinklo kūrėjas, investuotojas, Benedikto Gylio paramos fondo įkūrėjas Benediktas Gylys kalbėjo apie jautrų santykį su aplinka:

„Kai pavyksta save išgirsti, suvokiu, kad viskas yra viena ir gyvenimo skyrimas visumos gerovei suteikia gerokai daugiau energijos ir laimės“, – sakė B. Gylys.

Žinomas fotografas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis pabrėžė, kad tik 20 proc. visuomenės yra sąmoninga, didžioji dalis vis dar elgiasi atsakingiau tik tuo atveju, jeigu žino, kad gaus „botago“ – bus nubausti kontroliuojančių institucijų.

Birželio 9 d. Lietuvos jūrų muziejus kartu su 9 mokslo įstaigų studentais ir mokiniais inicijuoja nemokamų edukacinių veiklų dieną lankytojams „Nuo EGO prie EKO“. Tądien studentai ir mokiniai ves savo sukurtus edukacinius užsiėmimus muziejaus ekspozicijose, kviesdami atrasti ekologinį pilietiškumą.

Projektą vainikuos birželio 10 d. Klaipėdoje, Danės skvere, rengiama „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022“. Atnaujintame skvere 31 projekto dalyvis pristatys sprendimus, išradimus, paslaugas ar produktus, kurie supažindins visuomenę su aplinkai draugiškesniu gyvenimo būdu. Nustebins ir menininkai: galima bus pamatyti ir išgirsti jausmingą ansamblį „Ritmas Kitaip“, kuris pademonstruos, kad muzikuoti galima ir įvairiais nenaudojamais daiktais.

Projektą „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022“ remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.