Kaip ir prognozuota dėl Rusijos ekonomikos smukimo didieji rytinės Baltijos šalių uostai 2016 metus pradėjo su krovos kritimu.

Iš skirtiniai regione yra tik Klaipėdos ir Liepojos uostai. Pernai pasiekęs rekordinę krovą Klaipėdos uostas 2016 metus pradėjo su teigiama krova. Per sausį krauta 3,16 mln. tonų krovinių. Tai 5,1 proc. daugiau nei pernai sausį. Klaipėdos uoste šiemet mažiau kraunama tiek biriųjų, tiek įvairių kitų krovinių, įskaitant ir konteinerius. Tačiau krovą kelia net 33,5 proc. šoktelėjusi skystųjų krovinių, pagrinde naftos produktų krova.

Be Klaipėdos regione šiemet teigiamą krovos balansą išlaiko ir Liepojos uostas. Jis per sausį krovė 477 tūkst. tonų krovinių, o tai 8,6 proc. daugiau nei pernai. Daugiau krauta naftos produktų, konteinerių, bet sumažėjo grūdų, medienos, ro ro krovinių.

Pagal šių metų sausio mėnesio rezultatus Klaipėdos uostas beveik susilygino su Rygos uostu. Šiame uoste krova sumažėjo 6,8 proc. palyginti su 2015 m. sausiu. Iš viso ji siekė 3,27 mln. tonų. Rygos uoste 9,8 proc. sumažėjo anglių, 5,6 proc. naftos produktų, 13,2 proc. konteinerių, bet daugėjo medžio granulių ir rūdų krova.

Didžiulį – net 30,8 proc. nuosmukį sausį patyrė Ventspilio uostas. Tai, kalbant boksininkų terminais, prilygsta nokdaunui. Iš viso krauta 1,8 mln. tonų krovinių. Kai kuriuose terminaluose krova krito 39 („Ventspils nafta“), 50 („Ventamonjaks“) ar net 79 procentais („Baltic Coal Terminal“). Bet buvo ir tokių kur krova smarkiai šoktelėjo - 88 proc. („Ventbunkers“), 48 proc. („Ventplac“).