2013-ieji Klaipėdos medicinos gyvenime didesniais skandalais nepasižymėjo. Uostamiesčio gydymo įstaigų vadovais liko tie patys asmenys, o didžiausio rezonanso sulaukė norimas optimizuoti neurochirurginių paslaugų teikimas uostamiestyje bei Klaipėdos sveikatos priežiūros centre vaikams skirtame vandens procedūrų komplekse drastiškai šoktelėjusios paslaugų kainos.

Postai – seniems vadovams

2013 m. pavasario pabaigoje prasidėję konkursai vyriausiųjų gydytojų vietoms užimti didesnių permainų neatnešė. Pagal įsigaliojusią Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatą, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, kurie šias pareigas ėjo ilgiau nei 10 metų, nuo 2013 metų liepos 1 d. turėjo būti atleisti.

2013 m. liepos 1 d. uostamiesčio ir Palangos gydymo įstaigose su išrinktais ligoninių vadovais buvo pasirašytos naujos darbo sutartys.

Konkursai dėl gydymo įstaigų vadovų postų, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, vyko keturiose pajūrio medicinos įstaigose: Klaipėdos jūrininkų, Respublikinėje Klaipėdos, Palangos reabilitacijos ligoninėse ir Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje "Palangos gintaras".

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nugalėjo vienintelis į vadovo vietą pretendavęs Jonas Sąlyga.

Palangos reabilitacijos ligoninėje konkurse vyriausiojo gydytojo pareigoms dalyvavo keturi pretendentai, o laimėjo ilgametis įstaigos direktorius gydytojas Virginijus Biskys.

Organizuotas konkursas nebuvo sėkmingas 23 metus vaikų reabilitacijos sanatorijoje "Palangos gintaras" dirbusiam Zigmantui Paulauskui. "Palangos gintarui" vadovauti išrinktas vilnietis gydytojas Kęstutis Speičys.

Konkursą į Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo vietą laimėjo dabartinis vadovas Romaldas Sakalauskas, nurungęs vienintelį konkurentą K.Speičį.

Sutartys liepą buvo pratęstos ir su konkursus laimėjusiais trijų Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžių ligoninių vyriausiaisiais gydytojais. Jais liko buvę įstaigų vadovai.

Klaipėdos universitetinei ligoninei penkerius metus vėl vadovaus Vinsas Janušonis, Vaikų ligoninei – Klaudija Bobianskienė, o Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui – Loreta Venckienė.

A.Bumblys – atleistas

2013 metų pradžioje kilęs triukšmas dėl skurstančio Klaipėdos priklausomybės ligų centro galiausiai turėtų atnešti teigiamų pokyčių. Savivaldybės valdoma įstaiga nuo kitų metų turėtų pereiti valstybės nuosavybėn.

Birželio mėnesio pradžioje Lietuvos chirurgų asociacija, vienijanti apie pusę tūkstančio šalies chirurgų, trejų metų kadencijai išrinko naują prezidentą. Juo tapo Vakarų Lietuvoje gerai žinomas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras prof. Artūras Razbadauskas. Asociacijos vairas vakarų Lietuvos medikams patikėtas pirmą kartą.

Spalio viduryje 10 metų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (TLK) vadovavęs Alfridas Bumblys liko be darbo. Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovybė priėmė sprendimą atleisti iš pareigų A.Bumblį, esą padariusį šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Salmoneliozės protrūkis

Didelio atgarsio visuomenėje susilaukė Klaipėdos lopšelyje-darželyje "Putinėlis" užfiksuotas salmoneliozės protrūkis.

Nustatyta, kad gegužės mėnesį įstaigoje 38 asmenų – 28 vaikų ir 10 darbuotojų – susirgimų priežastis buvo lopšelio-darželio maisto paruošimo skyriuje pagamintas salmonelėmis užterštas maistas.

Salmonelės buvo nustatytos vištų kiaušinių, kiaulės mentės ir kibiro, kuriame buvo laikoma omleto masė, mėginiuose.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai neeilinio patikrinimo metu įstaigoje nustatė nemažai maisto saugos ir higienos reikalavimų pažeidimų.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Maisto įstatymo pažeidimus Klaipėdos lopšeliui-darželiui "Putinėlis" skyrė 12 tūkst. litų baudą.

Sumaištis dėl baseino kainų

Bene didžiausiu skandalu 2013 m. tapo Klaipėdos sveikatos priežiūros centre vaikams skirtame vandens procedūrų komplekse drastiškai šoktelėjusios paslaugų kainos. Šokiruoti vaikus į baseiną vedę tėvai piktinosi naujais įkainiais ir surengė protesto akciją.

Istorija prasidėjo liepos 2 d., kai Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vadovė Loreta Venckienė pasirašė įsakymą "Dėl kai kurių mokamų paslaugų kainų pakeitimo, naujų mokamų paslaugų teikimo ir jų kainų patvirtinimo".

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro atstovų teigimu, vaikams skirtų vandens procedūrų komplekso paslaugų kainos nuo liepos 8 d. išaugo, nes įstaigoje pasikeitė baseinų vandens keitimo tvarka, o stipriai padidėjusios sąskaitos vertė dirbti nuostolingai.

Centro atstovai priminė, kad seniau vanduo baseinuose būdavo keičiamas kartą per dieną, tačiau pavasarį Visuomenės sveikatos centro specialistams patikrinus įstaigos vykdomą veiklą ir radus pažeidimų, vandenį pradėta keisti po kiekvienos procedūros. Dėl šios priežasties paslaugų įkainiai buvo padidinti.

Specialistų teigimu, geriausias šios problemos sprendimo būdas – sumontuoti specialius valymo įrenginius.

Pagalba apskrityje – iš vieno centro

Spalio mėnesį uostamiestyje pristatyta Centralizuota budėtojų tarnyba, kuri koordinuos greitųjų medicinos ekipažų darbą visoje Klaipėdos apskrityje. Nuo šios datos į visos apskrities pagalbos prašančiųjų skambučius yra atsiliepiama tik uostamiestyje.

Greitosios medicinos pagalbos pertvarka Lietuvoje pradėta vadovaujantis buvusio sveikatos ministro Raimondo Šukio įsakymu.

Numatyta, kad iki lapkričio 1 d. kiekvienoje apskrityje, kurių šalyje yra 10, privalo likti tik po vieną centralizuotą dispečerinę. Tokia įkurta ir Klaipėdoje.

Trijuose tarnybos postuose įsteigta 15 pareigybių. Įranga, atlyginimų fondas ir programinės įrangos išlaikymas metams kainavo apie 1,2 mln. litų. Vėliau algoms ir technikos priežiūrai kasmet reikės apie 900 tūkst. litų.
Ši sistema leidžia greičiau nuvykti pas pacientą, kai šis šaukiasi pagalbos. Kaip ir anksčiau, norint išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, galima skambinti ne tik specialiaisiais telefono numeriais 03, 103, 033, bet ir bendruoju pagalbos telefonu 112.

Centralizuos neurochirurgiją?

Pernai nemažai diskusijų Klaipėdoje sukėlė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kolegijos svarstytas siūlymas 2014–2020 m. optimizuoti neurochirurginių paslaugų teikimą. Norima skubią neatidėliotiną pagalbą teikti penkiuose didžiausiuose šalies miestuose, o sudėtingą specializuotą pagalbą sutelkti tik Vilniaus ir Kauno neurochirurgijos klinikose.

Uostamiesčio medikų ir su medicina susijusių asmenų požiūris šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni tikina, kad nauja sistema Vakarų Lietuvos regiono gyventojams būtų žalinga: žmonės skubios pagalbos turėtų ieškoti ne savo mieste, o už kelių šimtų kilometrų, taip rizikuodami gyvybėmis.

Be to, medikai įtaria, kad  Kauno bei Vilniaus neurochirurgai galbūt nori užsitikrinti darbo krūvį, mat itin sustiprėjus neurochirurgijai uostamiestyje pacientai nebevažiuoja gydytis į didžiuosius miestus.

Kitų teigimu, Klaipėdoje teikiamos neurochirurginės paslaugos net keturiose ligoninėse nėra optimizuotos. Oponentai įsitikinę, kad geriau turėti vieną, bet labai stiprų insulto centrą Klaipėdoje nei kelis išbarstytus skyrius.