Tarsi povandeninis laivas

4,16 tūkst. kv. m ploto sklype įmonės darbuotojai šeimininkauja jau penktus metus. Per šį laikotarpį įgyvendinti grandioziniai darbai, aprėpiantys tiek senojo teatro pastato esminį atnaujinimą, tiek naujojo priestato statybą.

Kaip pripažino bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius Mantas Šalčius, visi fiziniai pokyčiai, kuriuos projekto įgyvendinimo metu galėjo stebėti miesto gyventojai bei svečiai, – tik ledkalnio viršūnė.

„Iš tiesų daugeliui ganėtinai sunku įsivaizduoti šio objekto darbų mastą. Tačiau pas mus apsilankę žmonės jau gali iš arti pamatyti realų vaizdą, ar kalbėtume apie architektūrinių, technologinių sprendimų unikalumą, įrengimų sudėtingumą, ar darbų kompleksiškumą“, – sakė M. Šalčius.

Neabejotinai vienu didžiausių objekto pokyčių bei iššūkių statytojams tapo priestatas: vietoje nugriautos senojo pastato dalies iškilo dvigubai didesnis modernus statinys, kuris ne tik 17 m stiebiasi į viršų, bet ir 12 m leidžiasi į žemę.

Tai reiškia, kad reikšminga Muzikinio teatro patalpų dalis nuo šiol plyti 10 m giliau Dangės upės lygio, o šiai erdvei įrengti buvo iškasta duobė, kurioje tilptų net 10 teniso kortų.

Daugeliui ganėtinai sunku įsivaizduoti šio objekto darbų mastą. Tačiau pas mus apsilankę žmonės jau gali iš arti pamatyti realų vaizdą.

Netikėtumai ne tik požemiuose

Tačiau, kaip parodė praktika, tokiai statybai vos keliasdešimt metrų nuo Dangės nutolusi teatro komplekso teritorija – itin nepalanki.

Jau įrengus priestato pamatus, grindų plokštę ir užbaigus konstruktyvo montavimo darbus, tapo aišku, kad vandeningas gruntas reikalauja gerokai kardinalesnių sprendinių nei numatytieji projekte, prisiminė bendrovės „Infes“ atstovas. Tad 550 polių ir 0,5 m storio grindų plokštę teko dar papildomai stiprinti 300 mikropolių.

Sudėtingi rebusai rangovų bei projektuotojų laukė ir senojo teatro dalyje. Kadangi 1964 m. statybos pastate nebuvo vėdinimo sistemos, jį rekonstruojant buvo svarbu įrengti daug angų ortakiams, o tam reikėjo naujų skaičiavimų bei sprendinių.

Be to, nuo to laiko, kai 2016-aisiais buvo pristatytas teatro rekonstrukcijos projektas, įvyko nemažai technologinių pokyčių, tad jie irgi įnešė savų korekcijų.

Pavyzdžiui, pirminis apšvietimas su kaitrinėmis lempomis buvo pakeistas ilgaamžiškesne ir taupesne sistema, o požeminiame antrajame aukšte įrengta efektyvesnė, nei buvo numatyta, vėdinimo sistema. Taip pat pasirūpinta kondicionavimu tose patalpose, kur jis nebuvo numatytas.

Mantas Šalčius. „Infes“ nuotr.

Branduolys – didžioji salė

Kaip pripažino bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius, nors ir labai sudėtingi, panašaus pobūdžio projektai gali būti įgyvendinami greičiau, tačiau darbų spartai valstybiniuose objektuose daug įtakos turi tiek įvairūs procedūriniai niuansai, tiek finansavimo galimybės.

Nepaisant to, kad uostamiesčio Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu statybos profesionalams teko nemažai iššūkių, o rinka išgyveno ženklius kainų augimo pokyčius, 2018 m. vasaros pabaigoje startavęs projektas vyko sklandžiai pagal numatytus terminus – jį planuojama pabaigti ateinančiais metais.

Tad teatro transformacija pamažu artėja prie finišo: šiuo metu pagrečiui su patalpų viduje atliekamais apdailos, kitais darbais, vyksta ir technologiškai itin sudėtingi procesai, kaip vadinamojo akustinio kiauto įrengimas.

Kaip pasakojo M. Šalčius, pagal įmonių „Inžinerinė mintis“ ir „Studio GA“ rekonstrukcijos projektą atnaujinamo Muzikinio teatro priestate didžiausio statytojų dėmesio ir profesionalumo reikalauja būtent didžioji žiūrovų salė.

Sudėtingos formos apie 19 m aukščio amfiteatrinė patalpa išgaubta visomis kryptimis, čia įrengta keli šimtai ertmių tyliam vėdinimui įdiegti, taip pat bus sumontuotos modernios žiūrovų kėdės su ekranėliais, o scenos dalyje veiks įspūdingi mechanizmai su trimis 10 m amplitude aukštyn ir žemyn judančiomis platformomis.

Tobulos akustikos paieškos

Į akis bemat krenta ir išskirtiniai architektūriniai priestato sprendiniai – didžiulės stiklo plokštumos, banguojantis dinamiškas betono fasadas.

Kaip pasakojo M. Šalčius, gausios laužtos, ovalios formos, masyvios konstrukcijos nulėmė ir sudėtingus monolito darbus, statiniui skirtos specialios plokštės bus gaminamos pagal projekte numatytų išlenkimų matmenis.

Tačiau bene didžiausiu atgimusio teatro pasididžiavimu taps aukščiausių standartų akustinė sistema. Unikalios formos kiauto su specialiais garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimais ypatybė – įvairiomis kryptimis judančios plokštės, kurios leidžia keisti garso aidėjimo trukmę ir atitinkamai vienodai gerai girdėti tiek artistų kalbą, tiek solistų, choro partijas ar orkestrą.

Šis kintamų akustinių parametrų kiautas ne tik užtikrins kokybišką garsą plačiausios amplitudės renginiams – nuo operinio žanro iki roko muzikos pasirodymų, bet ir atliks estetinę funkciją.

Kaip pabrėžė bendrovės „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius, iki šiol nepriklausomoje Lietuvoje muzikinio teatro statybų nebuvo – tai pirmas toks tiek architektūriniais, tiek technologiniais dalykais unikalus objektas.

Tad savo ruožtu įmonės komandai taip pat tenka ieškoti įvairių nestandartinių sprendimų, neretai – peržengiant Lietuvos ribas, o darbams pasitelkti nepriekaištingą technologinį pasirengimą bei organizacinius įgūdžius.

Išmanumas – naujoji realybė

„Visuose savo įgyvendinamuose projektuose jau ne pirmus metus pasitelkiame pažangią  europinio lygio sistemą „Dalux“, kurią naudoja ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio statybos rinkos lyderiai. Ši programa aprėpia tiek architektūros, tiek konstruktyvo, tiek inžinerinių sistemų bei dalių trimatį modelį ir suteikia galimybę ne tik skaitmenizuoti visą statybos procesą, bet ir tarpusavyje komunikuoti projektuotojams, užsakovui, generaliniam rangovui, subrangovams ir visiems kitiems projekto dalyviams. Tai yra remiantis 3D modeliu, galima dalytis reikiama informacija, dokumentacija, taip pat fiksuoti kokybės ar saugos defektus ir panašiai. Be to, įvykus bet kokiam pasikeitimui, pavyzdžiui, projektuotojui atnaujinus brėžinius, visi dalyviai taip pat apie tai gauna pranešimus“, – pasakojo M. Šalčius.

Pašnekovo teigimu, bendrovė „Infes“ pirmoji Lietuvoje pradėjo naudotis ir „Dalux“ realybės fiksavimo funkcija „SiteWalk“: „Paprasčiau tariant, tai būtų „Google Street View“ analogas – ši funkcija suteikia galimybę nuotoliniu būdu vaikščioti po objektą ir matyti, kas padaryta, bei palyginti 3D modelį su jau atliktais darbais.“

Atskiras objekto patalpas ženklinantys greito atsakymo QR kodai padeda nepaskęsti milžiniškame dokumentų, katalogų sraute – nuskenavus konkretų kodą, bemat gaunama tikslinga informacija su atitinkamos patalpos 3D modeliu, brėžiniais ir visa kita dokumentacija.

„Informacinis pastato modeliavimas, skaitmenizacija reikšmingai palengvina ir paspartina procesus bei leidžia įmonei siekti aukščiausių kokybės standartų. Be pažangių išmaniųjų technologijų šiuolaikinė statyba jau nebeįsivaizduojama“, – reziumavo „Infes“ statybos projektų direktorius M. Šalčius.