Vagimis, kyšininkais ar tiesiog neišmanėliais pravardžiuojami pareigūnai nemato kitos išeities, kaip bylinėtis su įžeidinėjimais besidrabstančiais piliečiais. Tik tai yra veiksmingas būdas tramdyti emocijų nevaldančius asmenis.

Už įžeidimą – į teismą

Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pagyvenusi klaipėdietė kaltinama ne kartą įžeidusi du prokurorus.

Kyšininkais raštu išvadinusi prokurorus moteris turėjo teismui paaiškinti, kodėl taip elgėsi ir pateikti pareigūnų korumpuotumo įrodymus.

Priešingu atveju jai gresia Lietuvos Baudžiamajame kodekse numatyti nemalonumai: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tačiau byla vakar neįvyko. Kaltinamoji atėjo į teismą be advokato, o valdiškas pagal jos turimas pajamas nepriklauso.

Protestuodama kaltinamoji išėjo iš teismo salės, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas porai savaičių.

Tai ne pirmas kartas, kai prokurorai teisme bando įrodyti, kad nėra tokie, kokius juos viešai piešia skundų rašytojai. Panašių bylų būta ir daugiau.

Prokurorę išvadino boba

Neseniai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą pasiekė vieno uostamiesčio gyventojo skundas, kuriuo jis ne tik prašo panaikinti procesinį sprendimą nutraukti bylą dviejų įtariamųjų atžvilgiu.

Nuo vagių nukentėjęs vyras dar ir apipylė nutartį priėmusią prokurorę purvais.

Skundu pensinio amžiaus klaipėdietis prašė ikiteisminį tyrimą perduoti vyrui, kuris, neabejotinai, suras vagis.

Dėstydamas tokio prašymo argumentus pareiškėjas stebėjosi, kaip galima priimti dirbti prokurorais asmenis, kurių „smegenys yra apatinėje kūno dalyje“.

Žmogus tikino žinąs, kad šachmatų turnyruose moterys nepajėgios lygiaverčiai rungtis su vyrais. Be to, šis žmogus piktinosi, kad į prokuroro pareigas pasodinamos „bobos, kurios pagal savo proto sugebėjimus daugiau naudos atneštų, jeigu virtų barščius ar plautų kūdikių vystyklus“.

Toks pareiškimas apstulbino tiek prokurorę, apie kurią kalbama rašte, tiek jos kolegas.

Atidžiau pasigilinę į reikalo esmę bei pareiškėjo asmenybę prokurorai nutarė šį kartą nuoskaudą užgniaužti, nors teisme tokia byla būtų neabejotinai laimėta.

Apstumdė darbo vietoje

Vienas uostamiesčio prokurorų yra sulaukęs raštu išsakyto pasipiktinimo, kurį moteris išreiškė teigdama: „...tegu atvažiuoja tas prokuroras padirbėti į Šilalę, pagyvens mėnesį be žmonos ir gal greičiau viską išspręs“.

Pasakodamas apie šį atvejį Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius teigė, kad tai nebuvo įžeidimas, tačiau pats rašto tonas byloja, kaip dažnai žmonės skundus remia ne argumentais, o emocijomis.

Klaipėdoje dirbantiems prokurorams yra tekę ne tik perskaityti raštu ar išgirsti žodžiu pareikštus įžeidimus bei šmeižtus, bet ir sulaukti fizinio smurto.

Ekscentrišku elgesiu pagarsėjusi uostamiesčio persona užsuko pas bylos tyrimą kuruojančią prokurorę ir ją apstumdė bei smogė.

Stambaus stoto moteris nepabūgo plūsti ir stumdyti pareigūnės matant daugybei kitų prokurorų.

Linkę nekreipti dėmesio

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras G.Danėlius laikosi nuostatos nesivelti į bylinėjimąsi su panašius skundus rašančiais žmonėmis.

„Taip, mes neretai susilaukiame karčių žodžių, esu tikras, dažniausiai nepagrįstai. Mūsų tarnybą ir darbą kritikuoti galima, tai yra viena iš demokratijos sąlygų. Esame kritikuojami ir kritikuotini, nes be kritikos netobulėtume. Bet tarp kritikos ir įžeidimo yra skiriamoji riba“, – tvirtino G.Danėlius.

Vyriausiasis prokuroras tikino, kad kaskart, kai būdavo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl kolegų įžeidimo, jo nuomonės neklausta, nes kiekvienas prokuroras sprendžia savaip.

„Pats laikausi pozicijos ignoruoti tokius įžeidžius pasisakymus. Turiu patirčių, kur norėčiau ginčytis ir nesutikti, bet žinau, kad neverta, nes reikia daryti savo darbus. Žinau, kad kai kurie žmonės siekia dėmesio, auditorijos ir dar kažko. Tai yra savotiškos provokacijos, todėl mano pozicija joms nepasiduoti, – atviravo G.Danėlius. – Kitas dalykas, yra tiesiog šiaip piktų žmonių, kurie lieja įtūžį visur ir visada. Suprantu, kad jie nemėgsta ne tik prokuratūros, jie taip pat rašo apie visas institucijas, kuriose lankosi.“

Panašiai nusiteikęs teisėsaugininkus šmeižiančių bei koneveikiančių veikėjų atžvilgiu ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius.

„Jeigu mes kreiptume dėmesį į kiekvieną, kas mus vadina vagimis bei kyšininkais, neturėtume laiko dirbti. Be jokios abejonės, tai žeidžia ir žemina, bet mano nuostata – nenusileisti iki nesąmones kalbančių ar rašančių žmonių lygio“, – nuomonę reiškė teisėjas.

Paistė apie 10 mln. litų

Ilgai kentusi įžeidimus ir viešus žeminimus Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, dar neseniai dirbusi teismo pirmininke Stefa Naščenkovienė nusprendė nenutylėti ir ryžosi bylinėtis su ją įžeidusiu asmeniu.

Vieną bylą prieš keletą metų jau baigė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismas. Mažeikių, Gargždų bei Kretingos teismai nagrinėja kitas bylas, kuriose tas pats asmuo kaltinamas viešai įžeidęs teisėjus bei reiškęs nepagarbą teismui.

„Ir man nesinorėjo skųstis dėl tokių dalykų. Bandžiau nekreipti dėmesio, bet priėjau ribą, kai tiesiog nebeturėjau kitos išeities. Jei tai liestų tik mane asmeniškai, dar nežinia, kaip būčiau pasielgusi. Jis elgėsi tiesiog šlykščiai, pylė purvą ne tik ant manęs, bet ant viso teismo, kurio interesams tada atstovavau“, – aiškino S.Naščenkovienė.

Teisėja pasakojo, kad bylinėjimasis atima begalę jos laiko, o ir nuotaika tikrai negerėja braidant po tokį purvą. Be to, važinėjimas į kituose miestuose vykstančius teismo posėdžius kainuoja nemažai pinigų.

Įžeidžiais žodžiais šis vyras drabstosi ir teismo posėdžių metu.

„Kartą jis pradėjo aiškinti, kad aš turiu kažkur suslėpusi 10 milijonų litų. Klausausi tokių paistalų ir kitą kartą net nepikta, o juokas ima“, – pasakojo teisėja.

Tikslas – nuraminti

Kaip nors kitaip sutramdyti purvais besidrabstančius asmenis teisėja nemato būdo. Vienas argumentų – tokie žmonės dedasi visuomenės gynėjais. Ypač dabar, kai vis garsiau kalbama apie ketinimą teismuose įvesti savotiškus visuomenės atstovus.

„Akivaizdu, kad būtent tokie asmenys pirmi veršis būti tais tarėjais. Todėl reikia įvardyti, kas yra kas. Jeigu bylinėtumėmės civilinio proceso tvarka, tai būtų kalba apie privačius dalykus. Betgi jie įžeidinėja mus ne kaip privačius asmenis, o kaip teisėjus. Nesu piktdžiugiška ir kraujo nenoriu, nesidomiu, kokia bausmė buvo skirta tam žmogui, su kuriuo bylinėjausi. Mano tikslas, kad šitie įžeidinėtojai liautųsi netinkamai elgęsi ir paliktų visus teisėjus ramybėje“, – tikino S.Naščenkovienė.

Būtent todėl teisėja iki šiol nereikšdavo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Tačiau pamačiusi, kad net teisiamas žmogus nesiliauja, pagrasino pareikšianti nemenką ieškinį, o priteistus pinigus panaudosianti ne sau, o paremsianti vaikų namus.

Policininkai ginasi kitu kodeksu

Įžeidimų ir įvairių kaltinimų kasdien išgirsta ir policininkai. Ypač dažnai tai patiria patruliai, kurie susiduria su girtais, chuliganiškai besielgiančiais žmonėmis.

Policininkai paprastai dėl įžeidimo į teismą nesikreipia, jie taiko Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, kuris kalba apie pasipriešinimą pareigūno reikalavimams bei jo garbės ir orumo įžeidimą.

Statistika byloja, kad kas 20-as viešosios tvarkos pažeidėjas yra baudžiamas už nepaklusimą ar pareigūno pažeminimą.

Įstatymas už tokius veiksmus numato baudą iki 500 litų arba administracinį areštą.