Jauni išsilavinę žmonės privalo registruotis Darbo biržoje, kad bent gautų pašalpą išgyvenimui, o pensininkai patogiai įsitaisę valdiškų įstaigų direktorių kėdėse ir nė neketina jų užleisti. Tokia uostamiesčio darbo rinkos realybė.

Nedraugauja su naujovėmis

Statistika jaunimui negailestinga.

Šiuo metu Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje įregistruoti 3 tūkst. 114 bedarbių, kurių amžius yra iki 30 metų.

Tai yra 24,7 proc. visų darbo neturinčių uostamiesčio gyventojų.

Iš 121 Klaipėdos savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovų net 39 jau yra sulaukę pensinio amžiaus, tačiau vis dar dirba ir gauna ne tik pensiją, bet ir atlyginimą.

Dar 32 savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovai yra priešpensinio amžiaus, kuris moterims yra nuo 55 iki 60 metų, o vyrams – nuo 57 iki 62 metų.

„Manyčiau, jog tai, kad biudžetinėms įstaigoms vadovauja pensininkai, tikrai yra problema. Jie juk ir taip turi visas socialines garantijas, gauna pajamų, tačiau užima vietą, jos neužleidžia jaunimui. Aišku, pensijos tikrai nėra tokios didelės, kad būtų galima gerai gyventi, tačiau išeičių yra. Pensininkai galėtų atsisakyti direktoriaus pareigų, pasiimti kelias valandas per savaitę pamokų ir taip prisidurtų pragyvenimui. Jauni žmonės, atėję vadovauti įstaigoms, tikiu, ir naujų idėjų atsineštų, visiems nuo to būtų tik geriau“, – nuomonę reiškė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovė Laima Juknienė.

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos departamento direktorė Aldona Špučienė teigė, jog problemų dėl pensinio ar priešpensinio amžiaus biudžetinių įstaigų vadovų kyla dėl to, kad jie nenori mokytis kompiuterinio raštingumo, draugauti su naujausiomis technologijomis, kurios yra būtinos darbe.

„Vadybos ir kitų sugebėjimų tikrai nesiimsiu vertinti. Tačiau akivaizdu, kad su jaunesniais vadovais dirbti paprasčiau“, – tvirtino A.Špučienė.

Direktorei – beveik 77-eri

Pati vyriausia tarp Klaipėdos savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų yra S.Dacho progimnazijos direktorė Elena Blažienė. Jai šiemet sukaks 77 metai.

Pensininkė mokyklai vadovauja nuo 1990 metų.

„Kalbinkite jaunesnius vadovus, kuo čia aš dėta. Kodėl neinu ilsėtis? Nenoriu atsakyti į šį klausimą, tai mano asmeninis reikalas. Dirbu ir beveik viskas gerai“, – į kalbas nesileido E.Blažienė, paklausta, kodėl vis dar neina užtarnauto poilsio.

Gerokai atviresnis buvo Klaipėdos sporto centro „Gintaras“ direktorius Valentinas Vytautas Šeputis.

Nors ir yra pensininkas, jis iš valdiško posto trauktis neketina, nes, paties žodžiais tariant, iš pensijos tikrai neišgyventų.

„Mano pensija yra 900 litų. Susimokėčiau už butą ir nieko nebeliktų, todėl tektų eiti “bomžauti„. Gal ir sutirštinau spalvas, tačiau tikrai pasvarstyčiau apie pasitraukimą tik tuo atveju, jei pensija būtų didesnė“, – teigė V.V.Šeputis.

Jaučiasi pasikaustęs

Tačiau jis pabrėžė ir tai, jog dar turi pakankamai sveikatos, energijos ir kompetencijos dirbti.

„Jaučiuosi pasikaustęs, nes daug metų dirbu šitą darbą. Jau seniausiai išmokau dirbti kompiuteriu, ir man tai nėra problema. Bendradarbiauju su Lietuvos plaukimo federacija, esu jos vykdomojo komiteto narys. Visur aktyviai dalyvauju, turiu savo nuomonę, nesu pastumdėlis“, – savo privalumus, kodėl ir būdamas pensininkas gali dirbti, vardijo Klaipėdos sporto centro „Gintaras“ direktorius.

Jis atmetė priekaištus, kad jaunimas neturi darbo todėl, kad pensininkai užima daugybę vietų. Esą jauni žmonės į valdiškas įstaigas dirbti neina dėl to, kad juos atgraso per maži atlyginimai.

V.V.Šepučio atlyginimas per mėnesį „ant popieriaus“ yra kiek daugiau nei 3 tūkst. litų.

„Mano alga, aišku, nebloga, tačiau ir dirbti nėra lengva, atsakomybė didžiulė. Be to, biudžetinė įstaiga nėra privati bendrovė. Čia nesvarbu, kiek dirbsi, uždirbsi tiek pat, todėl jaunimui tai gali būti ir nepatrauklu“, – svarstė pašnekovas.

Alga – kaip mero

L.Juknienė pabrėžė, jog Klaipėdos biudžetinėse įstaigose nesilaikoma socialinio teisingumo, ir tai yra dar viena problema.

„Mokyklose mažėja vaikų, todėl neišvengiamai turi mažėti ir mokytojų. Tačiau kažkodėl iš darbo varomi tie pedagogai, kurie yra pensinio amžiaus. O juos veja lauk būtent pensininkai vadovai. Manyčiau, kad jei pensininkai mokytojai ir darželių auklėtojai varomi užtarnauto poilsio, tai išeiti turėtų ir garbaus amžiaus direktoriai“, – įsitikinusi L.Juknienė.

Ją nustebino biudžetinių įstaigų vadovų pasakymas, kad toks darbas jaunimui nepatrauklus dėl per mažų atlyginimų.

„Apie ką jie kalba – direktoriai uždirba beveik tiek, kiek Klaipėdos meras, arba net daugiau“, – šokiruojančią informaciją atskleidė L.Juknienė.

Sumažėtų priešprieša

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis pateikė Prancūzijos pavyzdį. Ten galioja tokia tvarka, kad žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, tą pačią dieną turi išeiti iš darbo.

Tačiau jei darbdavys jį vertina kaip labai gerą specialistą, darbo sutartį gali pratęsti metams ar ilgesniam laikui.

„Nenoriu nieko įžeisti, juo labiau kad ir pats esu priešpensinio amžiaus, tačiau manau, kad ir Lietuvoje turi būti įvesta aiški teisinė norma, kad sulaukęs pensinio amžiaus žmogus turi išeiti iš darbo. Tuomet ir darbuotojams būtų paprasčiau psichologiškai pasiruošti, nes jie tiksliai žinotų, nuo kada nebedirbs. Be to, tai vienas būdų ne spręsti, o mažinti jaunimo nedarbo problemą, kuri vis didėja“, – argumentus vardijo A.Adomaitis.

Jis įsitikinęs, kad jei galiotų tokia aiški tvarka dėl pensinio amžiaus darbuotojų, tuomet tarp jaunimo ir senjorų išnyktų priešprieša.

„Juk dabar tik ir girdime, kad jaunimas piktinasi, jog senoliai užima darbo vietas, o šie atrėžia, kad jaunikliai nieko nesugebėtų dirbti“, – teigė Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas.