Klaipėdiečiai gali būti pirmieji Lietuvoje, kuriems bus suteikta galimybė savo nuomonę svarbiais miestui klausimais pareikšti visuotinėje gyventojų apklausoje. Vietinį referendumą ketinama organizuoti per Seimo rinkimus.

Klaus dėl Tiltų gatvės

Visuotinę klaipėdiečių apklausą pasišovusiems surengti miesto valdžios atstovams sociologai aiškiai pasakė, kad referendumą galima organizuoti tik tuomet, kai įmanoma suformuluoti tokius klausimus, į kuriuos neįmanoma iš anksto žinoti atsakymų.

„Klausti žmonių, ar norėtumėte daugiau uždirbti, gyventi sveikoje aplinkoje, yra kvaila, nes neatsiras nė vieno, kuris atsakys neigiamai. Tai tušti klausimai, o mums pribrendo tokių, dėl kurių nesibaigia diskusijos, nėra vieningos gyventojų pozicijos, todėl prieš priimant sprendimus ir norisi pasiklausti jų nuomonės“, – minties surengti vietinį referendumą kilmę aiškino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Miesto valdžios vyrų galvose šiuo metu kirba keturi klausimai, dėl kurių norėtųsi ir gyventojų nuomonės.

Kadangi vis nesibaigia ginčai dėl eismo Tiltų gatve, klaipėdiečių ir norima paklausti, kaip reikėtų elgtis – ar vieną pagrindinių miesto eismo arterijų visiškai uždaryti, ar ją atverti visiems, o ne tik viešajam transportui.

Jei vyks referendumas, klaipėdiečiai galės pasisakyti ir dėl Atgimimo aikštės perspektyvų. Prieš dešimtmetį patvirtintame teritorijos detaliajame plane numatyta aikštėje atkurti istorinį gatvių tinklą.

Tačiau valdžia nesiryžta priimti tokio sprendimo, kol nežino gyventojų nuomonės.

Nuomonė – dėl turgaus

Vienas opiausių klausimų mieste – automobilių stovėjimo vietos.

„Prieš sprendžiant šią problemą taip pat norime sužinoti žmonių poziciją. Greitai vienam Klaipėdos gyventojui, net ir vaikui, teks vienas automobilis. Nors ir didinsime automobilių stovėjimo vietų skaičių, mašinų statymo problemos tai neišspręs. Todėl gyventojai turėtų pasisakyti, ar riboti automobilių skaičių Klaipėdoje ir kaip tai padaryti. Galbūt galima nustatyti tvarką ir limitą, kiek viename bute gyvenančių žmonių gali turėti automobilių. Nesu specialistas ir nemoku suformuluoti klausimo, tačiau jis būtų apie automobilių skaičiaus ribojimą mieste“, – teigė A.Šulcas.

Ketvirtasis klausimas – Senojo turgaus ateitis. Tarp klaipėdiečių netyla diskusijos, ar toks objektas senamiestyje reikalingas, todėl jie savo nuomonę galėtų pareikšti visuotinėje apklausoje.

„Galbūt referendume būtų dar vienas ar du klausimai, bet ne daugiau. Ir juos turės suformuluoti profesionalai, kad žmonės galėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę“, – patikino vicemeras.

Milijonų nekainuotų

Sprendimą, ar organizuoti visuotinę gyventojų apklausą, turės priimti miesto taryba. Politikai turėtų apsispręsti iki rugsėjo 1-osios, nes referendumą norima organizuoti per rinkimus į Seimą – spalio 14 d.

Teisės aktai neleidžia, jog toje pačioje rinkimų apylinkėje, kur žmonės balsuoja už kandidatus į Seimą, vyktų ir vietinis referendumas.

„Tačiau galėtume įrengti kelias ar keliolika kitų vietų, kur, nubalsavę Seimo rinkimuose, žmonės galėtų ateiti ir anonimiškai biuletenyje išsakyti savo nuomonę visuotinėje gyventojų apklausoje“, – organizacinius reikalus komentavo A.Šulcas.

Paklaustas, kiek referendumas galėtų kainuoti, vicemeras teigė, jog tai priklausys nuo to, keliose vietose žmonės galės balsuoti. Tačiau esą tikrai nereikės išleisti nei milijono, nei kelių šimtų tūkstančių litų.

Tam, kad apklausa būtų laikoma įvykusi, joje turi dalyvauti ne mažiau nei 25 proc. klaipėdiečių, turinčių teisę rinkti miesto tarybos narius.

Ar gyventojai bus aktyvūs, jei išreikšti savo nuomonę jie galės tik keliose vietose?

„Jei klausimai svarbūs, žmonės tikrai bus aktyvūs ir bet kur ateis pasisakyti“, – neabejojo Klaipėdos mero pavaduotojas.

Taptų pionieriais

Nors apklausa ir įvyks, gyventojų pareikšta nuomonė yra tik patariamojo pobūdžio ir politikai, priimdami sprendimus, į ją gali net neatsižvelgti.

„Manau, kad jei kvalifikuota gyventojų dauguma apie eismą Tiltų gatve išsakytų vienokią ar kitokią nuomonę, abejoju, ar politikai drįstų priimti kitokius sprendimus“, – politikų sąžine pasitikėjo A.Šulcas.

Lietuvoje nė vienoje savivaldybėje dar nė karto nebuvo surengta visuotinė gyventojų apklausa, tad klaipėdiečiai būtų pionieriai.

„Puiku, kad Klaipėda pradeda naudotis teise atsiklausti gyventojų nuomonės. Visuotinė apklausa – labai veiksminga priemonė, demokratiniame pasaulyje išmėginta. Ji stiprina savivaldos ir vietos bendruomenės ryšius, suteikia daugiau galių visuomenei. Labai gaila, kad Lietuvos savivaldybės tuo nesinaudoja, todėl sveikinu Klaipėdą, kad ji tam ryžtasi“, – teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Iniciatyva žlugo

Klaipėdoje kartą jau bandyta surengti visuotinę gyventojų apklausą aplinkosaugos klausimais.

To ėmėsi iniciatyvinė grupė, tačiau nesurinko reikiamo gyventojų parašų, įpareigojančių miesto tarybos narius paskelbti referendumą ir pritarti jo klausimams, skaičiaus.

Tuomet iš politikų ir valdininkų buvo sudaryta darbo grupė, kuri ėmė rengti miesto tarybos sprendimo projektą dėl referendumo.

Darbo grupė numatė gyventojų klausti, ar jie pritaria šiukšlių deginimo gamyklų statybai Klaipėdos mieste ir rajone, ar pritartų, kad būtų statomos mediena kūrenamos jėgainės, ar pritartų, kad rinkliava už šiukšles Klaipėdos miesto teritorijoje būtų renkama pagal būsto plotą, ar pritartų, kad Klaipėdos mieste ir rajone būtų vystoma tik žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksminga pramonė, kad Klaipėdoje būtų įrengti oro taršą kas valandą matuojantys prietaisai, kurių duomenys būtų skelbiami viešai, ar pritartų, jog viešai būtų skelbiami užterštumo, ligų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei statistika.

Tačiau galiausiai referendumo iniciatoriai patys pareiškė, kad jo nereikia, nes klausimai parengti nekvalifikuotai – jie iškart sufleruoja atsakymus.