Pavyko sutaupyti milijonus

Sistemingai atlikdama trasų rekonstrukciją ir modernizuodama gamybą per dešimtmetį AB „Klaipėdos energija“ technologinius nuostolius sumažino 18 tūkst. MWh, t. y. 14 proc., ir dėl to bendrovės vartotojams sąnaudos už kurą sumažėjo 4,3 mln. eurų.

Pernai energetikai planavo Klaipėdoje pakeisti 5,23 kilometro senų trasų ir nutiesti 1 kilometrą į naujai prie centralizuoto šildymo besijungiančius objektus, bet pavyko nuveikti daugiau: mieste atnaujinta ir įrengta 8,79 kilometro vamzdynų.

„Dvejiems metams suplanuotus trasų keitimo darbus spėjom atlikti dar pernai, tad šiemet liko tik sutvarkyti popierinius formalumus. Stebint, koks kainų šuolis įvyko per metus, kai metalas, vamzdžiai pabrango kone 50 procentų, bendrovė sutaupė nemažas sumas, kurias bus galima nukreipti į kitas energetinio ūkio atnaujinimo sritis“, – sakė Antanas Katinas, „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.

Sėkmingai įvykdžiusi viešųjų pirkimų procedūras „Klaipėdos energija“ sutaupė 2,53 milijono eurų. Vadovas pabrėžė, kad į trasų rekonstrukcijos konkursus Klaipėdoje pavyko pritraukti beveik 15 įmonių ir jų konkurencija lėmė mažiausias tokių darbų kainas šalyje.

Šiemet trasų keitimo planai dar ambicingesni – iki naujo šildymo sezono bendrovė Klaipėdoje yra numačiusi atnaujinti 9,8 kilometro šilumos trasų bei nutiesti įvadus naujiems vartotojams.

Sparčiau atnaujinti šilumos tinklus skatina ir Europos Sąjunga – pernai vykdytiems vamzdynų rekonstrukcijos projektams „Klaipėdos energija“ išleido 4,94 mln. eurų, o iš europinių fondų gavo 1,64 mln. eurų paramos. Šiais metais analogiškiems projektams iš ES fondų skirta 825,3 tūkst. eurų.

Nepatogumai – laikini, nauda – dešimtmečiams

Apie planuojamus atjungimus „Klaipėdos energija“ iš anksto informuoja namo administratorius, šildymo sistemų prižiūrėtojus, kurie šią žinią turi perduoti gyventojams. Taip pat atjungimų grafikus energetikai skelbia savo svetainėje www.klenergija.lt.

„Mūsų klientai vis klausia, ar negalime trasų keitimo vykdyti nestabdydami šilumos tiekimo, kad nereikėtų gyventi be karšto vandens. Gaila, bet kol kas ne visur yra techninės galimybės atlikti darbus nenutraukus tiekimo. Ten, kur įmanoma, per kelias valandas atliekame perjungimą į kitą vamzdyną. O jei to padaryti neįmanoma, tenka vartotojams atjungti šilumos tiekimą karšto vandens ruošimui ilgesniam laikui. Nesmagu, bet reiktų suprasti, kad nepatogumai laikini – pakeisti vamzdynai tarnaus 40–50 metų“, – aiškino Darius Zakarauskas, „Klaipėdos energijos“ Šilumos tinklų tarnybos vadovas.

Iš 220 kilometrų šilumos trasų, esančių Klaipėdos mieste, „Klaipėdos energija“ yra atnaujinusi per 130 kilometrų. Nauji vamzdynai teikia visokeriopą naudą: dėl geresnės izoliacijos mažėja šilumos nuostoliai, sudeginama mažiau kuro, tad mieste švarėja oras. Efektyvesnis šilumos tiekimas mažina ir vartotojų išlaidas šildymo paslaugoms, be to, nauji vamzdynai yra patikimesni ir saugesni – sandariame apšiltinimo sluoksnyje įmontuoti davikliai leidžia greičiau aptikti tinklų avarijos vietą.

Investuojama dėl palankesnių kainų klientams

Pagal patvirtintą investicijų planą 2021 metais „Klaipėdos energija“ yra numačiusi į šilumos gamybą, perdavimo sektorių bei mažmeninio aptarnavimo patobulinimus investuoti 7,81 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus skirta šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti. O kitas prioritetas – didinti šilumos gamybos efektyvumą.

„Ant bendrovės padalinių stogų statome dar 2 saulės elektrines ir savo reikmėms gaminsime elektros energiją. Jau baigiame absorbcinio šilumos siurblio montavimo darbus – šis įrenginys padės iš biokuro katilų išeinančių dūmų atgauti pro kaminą dykai išmetamą šilumos energiją. Klaipėdos rajoninėje katilinėje projektuojame 3 tūkst. m³ šilumos akumuliacinę talpyklę, kuri leis optimaliau naudoti pigesnį kurą“, – apie technologines naujoves pasakojo A.Katinas.

Pasak energetikų, pasaulinė kuro kainų dinamika gerų žinių nežada. Kelerius paskutiniuosius metus džiaugęsi žemomis kuro kainomis ir kartu mažesnėmis šilumos kainomis klientams, dabar energetikai su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono. Kad dėl smarkiai padidėjusių dujų ir biokuro kainų artėjantis šildymo sezonas gali būti maždaug ketvirtadaliu brangesnis, prognozuoja ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Kaip jau skelbta, gamtinės dujos Lietuvoje buitiniams vartotojams šią vasarą brango iki 50 proc. Gamtinės dujos yra viena iš pagrindinių kuro rūšių, naudojamų šilumos gamybai „Klaipėdos energijoje“. O pagrindinio bendrovės kuro – biokuro – kainos, kurios vasarą įprastai krisdavo, yra panašios kaip praėjusią žiemą.

„Pasaulinių kuro kainų įtakoti negalime. Bet kas tikrai priklauso nuo mūsų pačių – tai kuo efektyviau dirbti, pasitelkti technines naujoves ir taip siekti kuo palankesnės kainos klientams“, – sakė Antanas Katinas.