Praėjusią vasarą miręs D. Varkalis reikšmingais darbais prisidėjo ne tik prie Lietuvos Sąjūdžio sukūrimo, Lietuvos laisvės atkūrimo, bet ir prie daugelio Klaipėdos miestui svarbių istorinių objektų bei artefaktų išsaugojimo.

Jo bendražygiai ir bičiuliai prabilo apie drąsiai mąsčiusios ir gyvenusios asmenybės įamžinimo formas.

„Dionyzas buvo toks įvairiapusis žmogus, tad vien tik muziejui nuspręsti vienpusiškai, kaip jį įamžinti, neužtenka. Todėl norime pasiklausti jo bičiulių ir bendražygių nuomonės“, – sakė muziejaus darbuotoja Sondra Simanaitienė.

Dionyzas buvo toks įvairiapusis žmogus, tad vien tik muziejui nuspręsti vienpusiškai, kaip jį įamžinti, neužtenka.

„Kaip Dionyzas norėtų būti įamžintas, jis niekada nesakė. Jei atvirai, manyčiau, kad jis nebūtų buvęs prieš bet kokį įamžinimą, jis mėgo ženklus“, – teigė politikas Vytautas Čepas.

Tame nieko bloga neįžvelgė renginyje dalyvavęs publicistas, poetas, literatūros kritikas ir žurnalistas Vytautas Rubavičius – esą miestas turi būti įženklintas, primenant žmones, kurie čia gyveno ir dirbo, kurie to nusipelnė ir verti pagarbos.

Svarstyta keletas D. Varkalio įamžinimo galimybių: jam skirti atminimo lentą Kalvystės muziejuje prie Gustavo Katzkės kalvės sienos.

Galvota ir apie biustą, apie ąžuoliuko pasodinimą prie Vasaros estrados, nes ten vykdavo Sąjūdžio mitingai, o Dionyzas buvo vienas ryškesnių Sąjūdžio vedlių Klaipėdoje.

„Koks įamžinimas būtų patikęs jam pačiam? Manau, jog Dionyzas būtų labai norėjęs, kad būtų išsaugotas Kalvystės muziejus, jis dar gyvas būdamas tikėjo, kad atsiras jo pasekėjų. Manau, kad jam būtų didžiausia dovana, jei klaipėdiečiai taptų pilietiškesni, atsakingesni ir kritiškiau mąstantys“, – kalbėjo D. Varkalio bičiulis ir bendražygis Benas Volodzka.