Šventė baigėsi nelaime

Šiemet gegužės 1-oji – Motinos diena – daugybei mamų apkarto. Uostamiesčio vaikų ligoninės Traumų skyriuje tądien buvo sausakimša. Gydytojai dirbo iki vėlumos, mažųjų pacientų eilė sutirpo tik atėjus nakčiai.

Tądien atsitiko tragedija, iš kurios turėtų pasimokyti visi tėvai.

Į iškylą gamtoje susiruošė kelios jaunos šeimos su atžalomis. Tai buvo bene pirmoji diena, kai norintieji galėjo pasimėgauti pradėjusia žaliuoti gamta, šiltu oru, išsikepti dešrelių.

Suaugusieji užkūrė laužą. Dar trejų metukų neturintis berniukas sukiojosi aplink tėtį, kuris rūpinosi ugnimi. Matyt, jam prastai sekėsi, nes vyras nusprendė laužą pakurstyti degiu skysčiu.

Staiga butelis sprogo rankose, o skystis aptaškė ir patį vyrą, ir šalia buvusį vaiką. Liepsna negailestingai apdegino abu.

Mažylis nukentėjo itin skaudžiai. Labai gilūs veido, kaklo, plaštakų ir krūtinės nudegimai, itin smarkiai nukentėjo akių ragenos. Gydytojai konstatavo aukščiausiojo – trečiojo laipsnio nudegimus.

Spręs, ar tęsti tyrimą

Tądien į įvykio vietą išskubėjo greitosios pagalbos medikai, nes sužeisti buvo du žmonės.

Klaipėdos vaikų ligoninės medikai padėjo berniukui, kuo galėdami. Dabar jis gydomas Kauno nudegimų centre. Kol kas dar nežinia, kokios ilgalaikės pasekmės laukia mažylio. Gali būti, kad bus sutrikdytas jo regėjimas.

"Tokio baisaus vaizdo nėra matę net daug metų dirbantys medikai. Skaudu, kai toks mažas vaikelis taip sunkiai sužalojamas", – emocijų neslėpė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

Įvykį tiria Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai, šiandien jie turėtų apsispręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skaudžiausiai žaloja ugnis

Kai atšyla oras, labai padaugėja vaikų traumų. Medikai įsitikinę, kad atsipalaiduoja ne tik vaikai, bet ir tėvai.

"Nuostabus laisvės pojūtis, deja, tampa vaikų traumų priežastimi. Žiemą mažieji dažniau apsipila karštais skysčiais, o vasarą jiems skaudžiausias nelaimes sukelia gyva ugnis, žarijos ar kontaktas su įkaitusiais metaliniais paviršiais: kepsninėmis, žarstekliais bei kitokiais daiktais. Tokie nudegimai yra kur kas gilesni ir sunkiau pasiduoda gydymui. Po jų lieka ne tik randai ant vaikų kūnų, bet ir jų širdelėse, patirtas skausmas ir siaubas ilgam užstringa mažųjų atmintyje", – pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas traumatologas-ortopedas Eduardas Jūraitis.

Ugnis pavojingiausia maždaug nuo vienerių iki devynerių metų, skysčiais apsipliko jaunesni savisaugos instinkto dar neišsiugdę mažyliai nuo vienerių iki trejų metų.

Pirmasis ir pagrindinis patarimas nudegus kūno paviršių – kaip galima greičiau pilti ant jo šaltą vandenį, nes būtina sustabdyti kūno kaitrą, kuri labai greitai plinta ir siekia gilesnius sluoksnius. Jeigu apdegė rūbai, juos reikėtų kaip galima greičiau pašalinti.

Durys nukirto pirštukus

Tą pačią gegužės 1-ąją traumatologams teko atlikti operacijas dviem vaikams, kurie buvo sužaloti sunkių, šarvuotų durų. Medikai neturėjo kitos išeities, kaip atlikti dalinę suknežintų pirštukų amputaciją.

Gyvenimiškos patirties stokojantys mažieji neretai įsikimba į durų staktą. Atšilus daugelyje butų paliekami atviri langai. Kai atidaromos ir durys, susidaro skersvėjis, tada metalinės durys trenkiasi ir praktiškai nukerta mažyliams pirštukus.

Tokios traumos labiau būdingos nuo trejų iki septynerių metų amžiaus vaikams.

Namuose mažiesiems ypač pavojingi daiktai – peiliai bei įvairūs elektriniai besisukantys buities prietaisai, tokie kaip plakikliai, smulkintuvai.

Šie daiktai sukelia plėštines, draskytas žaizdas, po tokių sužeidimų lieka dideli randai, neretai pažeidžiama tos kūno dalies funkcija.

Šalmas – ne dėl grožio

Raginimas judėti yra visiškai teisingas, tačiau vaikų traumas gydantys medikai įspėja, jog būtina įvertinti visas įmanomas grėsmes.

Vasarą vaikai dažniausiai susižeidžia važinėdami dviračiais, riedlentėmis, riedučiais. Nuo tokių traumų gali išgelbėti tik šalmai ir apsaugos.

Statistika teigia, kad tik trys procentai šalmais apsirūpinusių vaikų susižaloja galvas, kiti nugriuvę pirmiausia susižeidžia galūnes. Sunkiausios pasekmės yra susitrenkus galvą.

Motoroleriai ir motociklai taip pat vilioja nepilnamečius, bet kartu grasina ir sunkiais sužeidimais. Važiuojant be šalmų, dideliu greičiu, o jeigu tokios transporto priemonės dar turi ir galingesnį variklį, pasekmės gali būti itin liūdnos.

Smagus pasivažinėjimas drauge, sėdint ant tėčio ar mamos dviračio, gali baigtis plėštinėmis žaizdomis, raiščių plyšimais ir net kaulų lūžiais, kai mažieji įkiša kojas į ratus. Todėl vežti atžalą pasisodinus ant priekinio skersinio ar bagažinės, kuri neturi apsaugų, itin pavojinga.

Ant batuto – po vieną

Dar vienas gydytojų traumatologų siaubas – batutai. Svarbiausia, kad jie turėtų apsaugą. Prasidėjus vasarai, pasitempę čiurnos raiščius ar net iš dalies jiems įplyšus, į Traumų skyrių kiekvieną dieną atvyksta mažieji pacientai.

Po vieną šokinėjantys vaikai susižeidžia rečiau. Kai ant vieno batuto sulipa keli ir ypač – skirtingo svorio mažieji, kyla problemų. Geriau, kad vienu metu šokinėtų vienas vaikas, o jei tokios galimybės nėra, panašaus amžiaus ir ūgio vaikai.

Kasmet pasitaiko po vieną ar kitą atvejį, kai nepilnamečiai susižeidžia iškritę iš medžių, o dar baisiau, kai ropšdamiesi ant baldų nuo jų arba drauge su jais griūva.

Tokie incidentai dažnai baigiasi galūnių kaulų lūžiais, kartais – giliomis pjautinėmis žaizdomis.

Skiepai apsaugo nuo stabligės

Kiekvieną vasarą medikams tenka gelbėti nemažai vaikų, kurie stiklo šukėmis susipjausto kojas prie vandens telkinių. Smarkus kraujavimas bei kraujo užkrėtimas – nemalonios tokių traumų pasekmės.

"Šiuolaikinė tendencija vengti skiepų gali atsisukti prieš vaikus, kai jie visiškai nekaltai susižeis ir kils didžiulė grėsmė susirgti stablige", – apie galimus pasekmes padarinius pasakojo gydytojas E.Jūraitis.

Bet baisiausia, kas gali nutikti nepilnamečiams poilsiaujant prie vandens, – kaklo slankstelių lūžis neriant stačia galva. Kasmet vien į Klaipėdos vaikų ligoninę patenka ne mažiau kaip keletas tokias traumas patyrusių nepilnamečių.

Taip atsitinka paaugliams. Svarbiausia, rasti argumentų, kurie įtikintų juos prieš neriant išžvalgyti vandens telkinio dugną.

Vasarą padaugėja kąstinių žaizdų, kai daugiabučių namų kiemuose ar pas senelius kaime atostogas leidžiantys vaikai susiduria su šunimis, katėmis ar kitais gyvūnais.

Jeigu gyvūnas nepaskiepytas arba apie tai neturima žinių, vaikui tenka per vieną mėnesį iškęsti penkių skiepų nuo pasiutligės kursą.

Darbas be atostogų

Kai atšyla oras, traumatologams prasideda darbymetis. Praktika rodo, kad mažieji dažniausiai susižeidžia palikti vieni. Traumų punktas ligoninėje veikia visą parą, tik gili naktis yra ramesnis šio skyriaus medikams laikas. Sunkiausias metas – savaitgaliai ir šventinės dienos.

"Poetai išaukštino tėvystę, vadindami ją tauriausiais žodžiais, bet neretai pamirštama, kad būti mama ir tėčiu yra darbas be atostogų ir išeiginių dienų. Kai kelios šeimos iškylauja drauge, geriausia, kad kiekviena šeima nenuleistų akių nuo savo vaikų. Jei kuris nors vienas atsipalaiduoja, antras turi perimti atsakomybę už abu, juk tam ir yra šeima. Bent iki aštuonerių metų atžalas reikėtų prižiūrėti itin atidžiai ir visada žinoti, kur yra vaikas, ką ir su kuo jis veikia", – įsitikinęs gydytojas E.Jūraitis.

Gydytojų profesinė nuojauta ir patirtis kartais verčia įtarti, kad tėvams trūksta socialinių įgūdžių. Tada apie grėsmę, gyvenant su tokiais gimdytojais, būtina pranešti Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė pasakojo, kad socialiniams darbuotojams tenka apsilankyti traumas patyrusių vaikų namuose.

"Dažniausiai paaiškėja, kad šeima gyvena tvarkingai, švariai, nepatiria nepriteklių ar nesantarvės. Mano akimis, jei vaikas griebia puodelį su karšta kava ar arbata ir nusipliko, vadinasi, tėvai nepakankamai prižiūrėjo mažylį. Tėvai turi būti atidesni", – įsitikinusi G.Aurylienė.