Be įspėjimo skyrė sankciją

Klaipėdos miesto aplinkosaugos inspektorius pernai rugpjūčio 5 d. surašė protokolą, kad Uosto direkcija eksploatavo užteršto grunto saugojimo aikštelę neturėdama taršos leidimo. Nors Uosto direkcijos atstovai su tokiu protokolu nesutiko, pareiškė pastabas, tačiau aplinkosaugininkai skyrė 800 eurų baudą.

Pagrindinis argumentas, kodėl Uosto direkcija nesutiko buvo toks, kad ekonominė sankcija negalėjo būti skirta. Aplinkos apsaugos įstatymas numato, kad tokiais atvejais pirmiau yra pateikiamas įspėjimas raštu, nustatomas terminas pažeidimui pašalinti ir tik po to gali būti skirta sankcija.

Uosto direkcijos nuostata buvo ir tokia, kad ji uoste atliko aplinkai labai reikalingą darbą – surinko ir sutvarkė nuo sovietinių laikų dokų duobėse likusį užterštą gruntą. Esą už tai aplinkosaugininkai uostui turėtų dėkoti, o ne ieškoti formalumų, kaip prikibti.

Konstatuota, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. aikštelė buvusi eksploatuota be taršos leidimo.

Nebuvo taršos leidimo

Aiškėja, kad situacija buvo keistoka nuo pat pradžių. Pagal galiojančias normas ir kriterijus taršos leidimas aikštelėje niekada anksčiau nebuvo reikalingas.

Todėl iš uosto iškastas užterštas gruntas specialiai įrengtoje aikštelėje, kurios įrengimas su aplinkosaugininkais derintas, buvo kaupiamas be jokio taršos leidimo. Vėliau kažkas iš aplinkosaugininkų susigaudė, kad gal reikia aikštelės taršos leidimo. Uosto direkcija tokį leidimą gavo.

Nepaisant to aplinkosaugininkai nusprendė skirti sankciją. Konstatuota, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. aikštelė buvusi eksploatuota be taršos leidimo.

Reikėjo to leidimo ar ne juridinės normos buvusios dviprasmiškos. Galiausiai aplinkosaugininkai išsiaiškinę, kad toks leidimas buvęs reikalingas.

Vieta: užteršto grunto aikštelė prie Kuršių marių buvo sulaukusi aplinkosaugininkų dėmesio. (KVJUD nuotr.)

Teismai nepritarė sankcijai

Nieko nuostabaus, kad skyrus sankciją ginčas persikėlė į teismus.

Jei aplinkosaugininkai ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad leidimo nereikia, o vėliau poziciją pakeitė, taip pakeisdami ir teisės aktų aiškinimą, tai pozicijos pakeitimo padariniai neturi virsti kokia nors sankcija. Tokios pozicijos laikėsi Uosto direkcija kreipdamasi į teismą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 16 d. Uosto direkcijos skundą tenkino.

Teismas konstatavo, kad pagal galiojančią tvarką pirmiau turėjo būti pateiktas raštiškas įspėjimas, nustatytas pažeidimo pašalinimo terminas. Tik, jei tai nebūtų buvę įvykdyta, galėjo būti skiriama sankcija.

Teismas priteisė, kad aplinkosaugininkai Uosto direkcijai dar turi sumokėti ir bylinėjimosi išlaidas.

Aplinkosaugininkai su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Šis teismas šiemet lapkričio 10 d. neskundžiama nutartimi priėmė aiškų sprendimą – pirmiau turėjo būti įspėjimas, nustatytas pažeidimo pašalinimo terminas, o tik po to taikoma sankcija.