Konteineriai iš Rusijos

Vien Klaipėdos konteinerių terminale šiuo metu yra apie 16 tūkst. konteinerių. Dauguma jų yra tušti, atgabenti iš Rusijos uostų. Tuščiais konteineriais užstatytos netgi šios bendrovės prieigos. Jie sukrauti pagal Perkėlos gatvę.

Konteinerių bumas rytinės Baltijos uostuose prasidėjo po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kai tarptautinės laivybos kompanijos pradėjo atsisakyti gabenti į Rusiją konteinerius.

Iš Rusijos sugrąžinti tušti konteineriai ėmė kauptis rytinės Baltijos uostuose. Nebelikus konteinerinių linijų į Rusiją, Baltijos jūroje – daugiausia į Sankt Peterburgo uostą, nemažos dalies konteinerių tarsi nebereikia.

Kiek ilgai Baltijos uostai bus pilni konteinerių, kol kas neaišku. Daug konteinerių yra susikaupę ir Vakarų Europos Šiaurės jūros uostuose. Konteinerių kaupimuisi įtakos turėjo ir prieš kurį laiką į Kiniją vėl sugrįžęs COVID-19 virusas. Dėl jo buvo uždaryti keli Kinijos regionai, įskaitant ir uostamiesčius su dideliais konteinerių terminalais.

Konteinerių bumas rytinės Baltijos uostuose prasidėjo po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, kai tarptautinės laivybos kompanijos pradėjo atsisakyti gabenti į Rusiją konteinerius.

Atsisako brangių konteinerių

Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika teigė, kad konteineriai uostuose stringa ir dėl to, kad daugybę metų augęs krovinių perkėlimo į konteinerius lygis pernai, o ypač šiemet, ėmė mažėti.

Kroviniai iš konteinerių, ypač birūs, pereina į sausakrūvius laivus. Taip atsitiko todėl, kad konteinerinių laivų frachtų įkainiai nuolat augo ir pasiekė kosmines aukštumas.

Krovinių siuntėjai tai įvertino, paskaičiavo ir suprato, kad iki 2019 m. buvęs pigiausias krovinių gabenimo būdas konteineriais tapo nebe toks palankus. Paaiškėjo, kad frachtuoti net ir vidutinio dydžio laivą ir juo gabenti krovinius yra pigiau, nei krauti juos į konteinerius.

V.Šileika svarstė, kad krovinių perėjimas iš konteinervežių į kitus laivus sukėlė tam tikro nerimo. Kai kuriose tarptautinėse konteinerinės laivybos linijose konteinerių gabenimo frachtai sustojo kilti arba netgi ėmė mažėti.

Teritorija: tušti konteineriai kaupiami ir prie Kairių gatvės. V. Matučio nuotr.

Užstrigę lengvieji automobiliai

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje padaugėjo konteinerių, kurie į Ukrainą keliauja per Klaipėdos uostą. Gana sudėtingas yra jų gabenimo kelias, nes per Lenkiją yra europinė geležinkelio vėžė.

Nemažą dalį konteinerių stengiamasi vežti sunkvežimiais. Už konteinerio nugabenimą iš Klaipėdos uosto į Ukrainą vairuotojui mokama po 500–600 eurų. Vienas vairuotojas per mėnesį gali susukti 4–5 reisus.

Su Ukraina susijusi ir kita Klaipėdos uosto problema. Jame kaupiasi iš JAV atvaryti lengvieji automobiliai po avarijų. Dauguma jų į uostą taip pat buvo atgabenti konteineriuose.

Automobilius buvo užsakę ukrainiečiai, tačiau jie dėl karo neskuba jų pasiimti. Kai kurios mašinos jau stovi po 3–5 mėnesius. Gali būti, kad dalis mašinas įsigijusių ukrainiečių žuvo kare, kiti gal pateko į okupacines zonas, pakviesti į Ukrainos kariuomenę ir negali atsiimti automobilių.

Dideliais amerikietiškais lengvaisiais automobiliais jau yra užkišti ne tik dalis Klaipėdos uosto terminalų, bet ir transporto bendrovių aikštelės aplink Klaipėdą.