Nori naikinti draudimus

Viena iš jų yra dėl Pajūrio juostos. Pageidavimas toks, kad turėtų būti patikslintas Pajūrio juostos įstatymas, numatant, kad pajūrio juosta tęsiasi nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto ribų, o ne iki šiaurinio molo.

Dabar Pajūrio juostos įstatymas numato, kad joje draudžiama statyti statinius arčiau kaip 100 metrų nuo Baltijos jūros kranto. Pagal Klaipėdos miesto pageidavimą įstatymo pataisa atvertų galimybes statyboms Klaipėdos miesto ribose.

Uždrausti miestams ką nors statyti prie jūros atrodo keistokai. Visas pasaulis pajūrio zonose stato vienokius ar kitokius objektus. Bet lietuviai, kai jiems atrišamos rankos, labai mėgsta gražioje aplinkoje pasistatyti uždarus privačius objektus.

Todėl pajūrio juostoje galėtų būti leidžiama statyti tik visuomeninio pobūdžio su turizmu, rekreacija, jūrine kultūra susietus objektus.

Korekcijos dėl tualetų

Klaipėdos miesto pageidavimas dėl Pajūrio juostos įstatymo koregavimo iškeltas pačiu laiku.

Aplinkos ministerija paskelbė pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo darbų programą. Pradedamas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano koregavimo procesas.

Kol kas pajūrio juosto tvarkymo plano korekcijas ketinama atlikti dėl galimybės pajūrio juostoje statyti laikinus tualetus. Tam įtakos turėjo Palangoje nuskambėjęs atvejis, kai teko nugriauti pastatytą viešą tualetą, kuris itin reikalingas žmonėms.

Koreguojant pajūrio juostos įstatymą būtų numatytos ir paplūdimių zonos, kur poilsiautojai gali lankytis su gyvūnais.

Bet kol kas, kaip matosi pagal patvirtintą pajūrio juostos programą, apie didesnes statybas nekalbama. Leisdamas prie Melnragės statyti išorinį uostą, Klaipėdos miestas turi teisę tikėtis, kad jam bus taikomos išimtys dėl dabar priimtų suvaržymų.

Kuo vertingas pajūris?

Vos šimto kilometrų ilgio Lietuvos pajūris yra palyginti skurdokas, bet vis tiek vienos vietos vertingesnės nei kitos.

Išskirtinės vietos žemyninėje dalyje yra apie 120 ha teritoriją apimantis Olandų kepurės kraštovaizdžio rezervatas, apie 150 ha Nemirsetos ir apie 795 ha Šaipių kraštovaizdžio rezervatai.

Išskirtinė vieta yra ir nuo Latvijos sienos einantis 1935 metrų ilgio 150-200 metrų pločio Būtingės kopų gamtos rezervatas. Čia taip pat yra 38,8 ha Būtingės ornitologinis rezervatas. Latvijos teritorijoje tuoj už sienos su Lietuva prasideda 51 tūkst. ploto Papės rezervatas, laikomas „Natūra-2000“ teritorija.

Išskirtiniu istorinės vertės objektu laikomas ir senovinis Elijos kaimas. Dar 1429 m. Vokietijoje pirmą kartą paminėta pajūrio teritorija „Heiligen Aa“, vietinių gyventojų vadinta Elija, kuri yra laikoma tarsi dabartine Šventąja 

Ties Klaipėda yra tik keletas įdomesnių povandeninės archeologijos objektų.

Tai yra kelios iš priežasčių, kodėl pajūris ties Būtinge laikomas vertingesniu nei pajūris ties Melnrage. Iš tinkamesnė vieta išoriniam uostui statyti esanti ties Melnrage.