Ašvienis, bėgūnas, šarūnas, ristininkas, žviginis, kuinas, kėvinas, rambys, žiargis – visais šiais žodžiais ir dar kitais lietuviai vadindavo arklius. Tačiau gražiausius, eikliausius vadindavo žirgais arba ristininkais. Dargužių kaime įsikūrusiame Jurgio Lenarto jojimo paslaugų centre galima pamatyti tik žirgus.

Gyvena kaip viešbutyje

Pakeliui iš Palangos, netoli nuo Klaipėdos, prieš Dargužių kaimą, kelio ženklas rodo, kad pasukus į dešinę galima privažiuoti žirgyną.

Šiltuoju metų laiku į šį centrą atvažiavusį žmogų per arklidžių langus sužiūra smalsios ristūnų akys. Nuolat pajodinėti ar savo pačių žirgų aplankyti atvykstantys žmonės dažniausiai atveža savo numylėtiniams skanėstų. Tad maišelio šiurenimas žirgus priverčia nerimauti, todėl darbuotojai pataria augintinius vaišinti išvestus į lauką, kad gretimuose garduose stovintieji be reikalo nesijaudintų.

Jurgio Lenarto centre nuolat gyvena apie 45 žirgai. Vieni jų čia paruošiami varžyboms ir vėliau išvyksta. Kiti Dargužiuose gyvena nuolat.

Žirgyne laikoma apie dešimt privačių klientų įsigytų žirgų. Jie čia maitinami ir prižiūrimi veterinarijos gydytojų. Savininkai už visa tai per mėnesį sumoka 830 litų. O jei žirgas dar ir treniruojamas, mokestis padidėja iki 1130 litų.

Pigiausias žirgas kainuoja 500 eurų. Tačiau už jauną, gero kraujo, neišjodinėtą gyvulį gali tekti sumokėti 10 tūkstančių eurų.

Naktį knarkia

Žirgyno augintiniai gyvena pagal griežtai nustatytą dienotvarkę. Rytą, kai žmonės ateina į žirgyną, kai kurie žirgai dar miega. Ketverių metų ristūnas Ekstrymas labai garsiai knarkia.

Šeimininkus ir mylimus prižiūrėtojus žirgai pažįsta iš žingsnių ir pasitinka juos džiaugsmingu prunkštimu.

Kasdien kiekvienas žirgas apie valandą turi treniruotis vaikštynėje. Į karuselę panašus maniežas suskirstytas gardais kiekvienam ristūnui. Kelias minutes jie žingsniuoja į vieną pusę, paskui ratas sustoja, žirgai apsisuka ir eina atgal. Vaikštynės gardai sukasi tokiu greičiu, kad ristūnai pernelyg nesušiltų. Dieną jų laukia ir treniruotės su raiteliais. Nuo peršalimo rudenį, žiemą ir pavasarį žirgus saugo apsiaustai.

Nuo kelių valandų iki pusdienio žirgams leidžiama palaigyti didžiuliame aptvare. Centro vadybininkė ir siela Rūta Venckutė tvirtino, kad gražiausi žirgai – laisvėje. „Svarbiausia nepaleisti į aptvarą vieno žirgelio. Jie labai mėgsta bendrauti, todėl leidžiame palaigyti poromis. Jie džiaugiasi lyg vaikai – bėgioja, dūksta, paskui vaikšto ir būtinai bendrauja tarpusavyje“, – pasakojo R.Venckutė.

Dieną gražinasi

Žirgų kosmetikos ir kūno priežiūros rinkinys, ko gero, galėtų susirungti su moterų. Kasdien sugrįžusiam iš lauko ristūnui plaunamos kojos, šepečiu šveičiamos kanopos, o paskui jos sutepamos drėkinamuoju tepalu. Vasarą, kai per treniruotes žirgai suprakaituoja, jie maudomi duše, o po to džiovinami soliariume.

Uodega ir karčiai kerpami pagal dabar nusistovėjusią madą, o kad jie gražiai blizgėtų, tepami losjonais. Kruopščiai nuskustas kailis tepamas laku, o nosis ir akys – aliejumi.
Žirgams labiausiai patinka šukavimas. Jauni gyvuliai kartais baidosi prausimo dušu ir kirpimo, nes ne kiekvienam patinka skutimo mašinėlės garsas. Kad kerpami nesibaidytų, kai kurie gyvuliai gauna net raminamųjų.

Dažniausias arklio negalavimas – pilvo diegliai. Kasdien su šiais gyvūnais bendraujantys žmonės supranta, kad kai žirgas kasa žemę, išsipučia jo pilvas, jis tampa neramus, vadinasi, jam skauda.

R.Venckutė aiškino, kad tokio žirgelio jokiu būdu negalima palikti garde, būtinai reikia išvesti į lauką. Žirgams, kaip ir mažiems vaikams, temperatūra matuojama išeinamojoje angoje.

Arklides mėžia arklininkai

Jodinėti ir prižiūrėti žirgus labiausiai mėgsta moterys ir mergaitės. Dėl vienkartinės pramogos kartais čia atvažiuoja ir vyrai, tačiau treniruotis ilgesnį laiką jų nori tik vienetai.
Mokytis jodinėti priimami vaikai nuo 12 metų. Paprastai treniruojamasi porą kartų per savaitę. Besimokantieji joti ne tik apturi malonumą sėdėti balne, bet turi ir atlikti daugumą žirgų švarinimo ir kosmetinių procedūrų. Tiesa, mėžti arklidžių jiems nereikia, nes tą darbą atlieka arklininkai.

Dėl gražių nuotraukų į Dargužius dažnai užsuka vestuvininkai. Ramiausio būdo ir puikiausiai atrodanti juoda kumelė Šer visada pasiruošusi pozuoti. Jai dažnai tenka iškęsti baltai vilkinčių nuotakų norą fotografuotis raitoms ant šio žirgo.
Valanda pasijodinėjimo čia kainuoja 60 litų, o vasarą instruktoriai už 90 litų organizuoja pasijodinėjimą iki jūros.

Tie, kas nuolat lanko žirgyną ir mokosi jodinėti bent po du kartus per savaitę, išleidžia pinigų ne tik mokesčiui už treniruotes, bet ir nemažai kainuojantiems rūbams, avalynei bei kitai įrangai. Kasdienis kostiumas jodinėjimui kainuoja apie porą tūkstančių litų. Kiek daugiausiai gali kainuoti raitelio drabužiai bei aksesuarai, neįmanoma suskaičiuoti.

Kretingos gatvėje Klaipėdoje vis dar veikia žirgynas, taip pat teikiantis panašias paslaugas. Tačiau kiek ilgai jis dar čia veiks, nežinia, nes žirgyną iš visų pusių spaudžia dygstantys gyvenamieji namai.