Žemės neatgavusiems piliečiams už turėtą turtą valstybė ketina atsiskaityti mokėdama grašius. 7 litai 36 centai. Tiek už arą pasiūlyta Karklės senbuvei, kurios tėvai ir seneliai turėjo sklypą prie jūros. Klerkai teisinasi, jog žemė įkainota 1940 metų kainomis.

Pasiūlymas pribloškė

Klaipėdietė Irena Prižginienė jau keliolika metų niekaip neatgauna visos turėtos tėvų žemės pajūryje, Karklės kaime. Dar liko nesugrąžinti 28 arai.

Prieš keletą savaičių moteris iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus gavo raštą, kuriame pabrėžiama, jog, rengiant atitinkamą žemės valdos projektą, nebus galimybės suformuoti sklypo buvusioje vietoje netoli senųjų Karklės kapinaičių.

Šį kartą kalbama tik apie 12,5 aro rėžį.
Tame pačiame rašte parašyta, kad I.Prižginienei už tuos dvylika su puse arų, kurių esą nėra galimybių grąžinti natūra, gali būti sumokėta 92 litų kompensacija.

Kitaip tariant, už kone pusės milijono litų vertės pajūrio sklypą moteriai pasiūlyta suma yra ne tik absurdiška. Tai atviras pasityčiojimas ir iš piliečio, ir iš nuosavybės.
Klaipėdietė per du mėnesius turi apsispręsti, ar jai tinka toks valstybės tarnų pasiūlymas.

Jei per tą laiką I.Prižginienė neinformuos žemėtvarkininkų, šie jau žino, kaip klausimas bus išspręstas.

"Laikysime, kad sutinkate, jog būtų priimtas sprendimas į likusį neatkurtą žemės plotą (0,125 ha, vertė 92,00 litų) atkurti nuosavybės teise kompensuojant pinigais", – rašoma Nacionalinės žemės tarnybos rašte.

Siūloma suma kėlė juoką

Nekilnojamojo turto agentūros vadovas Edmundas Jankus ilgai juokėsi, išgirdęs, kokia suma valstybė įkainojo žemę pajūryje.

"Net nebežinau, ką ir besakyti, kai tiek įvertino. Žemės kaina priklauso nuo to, į kokią zoną ji patenka, ar yra galimybė keisti paskirtį. Manyčiau, kad tokioje vietoje, jei būtų galima statyti sodybą, vidutinė aro kaina galėtų siekti iki 80 tūkst. litų, bet tikrai – ne septynis litus", – tvirtino E.Jankus.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros vadovo, per žemės pardavimo piką kainos buvo labai didelės, per krizę jos krito per pusę, tačiau šiuo metu išaugo 25 procentais.

"Neįsivaizduoju, kaip galima nustatyti tokias kainas. Pavyzdžiui, miesto ribose valstybinės žemės įkainiai kitokie. Ir jei kas nors norėtų tokią žemę nusipirkti, jau reikėtų mokėti ne Nacionalinės žemės tarnybos nustatytomis, o rinkos kainomis", – teigė E.Jankus.

Taikė prieškario įkainius

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičienė, kuri pasirašė I.Prižginienei siųstą raštą, teigė, kad būtent taip ir yra paskaičiuota.

"Yra projekto autoriai, kurie vykdo reformą, kurie atlieka šituos darbus ir dokumentais patvirtino žemės kainas. Tai yra buvusi žemės ūkio paskirties žemė. Jūs vertinate iš šios dienos pozicijų, o kainos skaičiuojamos pagal 1940 metais turėtą žemę", – paaiškino D.Bukavičienė.

"Įkainiai skaičiuojami 1999 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 205. Įkainiai atsiranda Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Vyriausybės nutarimą. Kompensacija yra mokama valstybine kaina indeksuota, ne rinkos kaina. Vyriausybės nutarimas tą reglamentuoja", – tiek dienraštis sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjos Aušros Maksvytytės.

Išmokos pakaks buteliui

I.Prižginienei – 60 metų. Moteris vardijo tėvus ir senelius, kurie gimė ir gyveno Karklėje. Šeima turėjo 80 arų, tiek turėjo būti grąžinta ir palikuonei.

"Per 10 metų, kol vyko ta žemės reforma, man pavyko atgauti 50 arų. Paskui dar trejus metus kovojau, kol atgavau 2 arus. Liko dar 28 arai, aš noriu, kad man atiduotų tai, kas priklauso. Per tą laiką sveikatą praradau", – pasakojo moteris.

I.Prižginienė suvokia, kad nėra labiausiai valdžios nuskriaustas žmogus Lietuvoje, tačiau vis tiek susidaro keistas vaizdas apie valstybę, ji nesupranta, kodėl tėvų turėto sklypo, kuriame užaugo, dalį turi atiduoti kažkam kitam, jai kompensuojant, kaip ji pati sako, tik "ant butelkos".

"Nebeliko postuose tų visų žemėtvarkininkų, su kuriais man teko kovoti dėl savo tėvo žemės, o šitie naujieji man pasiūlė 92 litus už 12,5 aro. Ar ne pasityčiojimas?" – klausė klaipėdietė.

Atsakymas žurnalistams

Pateikęs užklausą Nacionalinei žemės tarnybai, iš ten dienraštis gavo patvirtinimą: "pilietei I. Prižginienei ir jos broliui Z.Kuodui atkurtos nuosavybės teisės į 0,50 ha žemės Karklės k. Placio g. 80, Kretingalės sen. Klaipėdos r. sav. sugrąžinant žemę natūra bendros dalinės nuosavybės teise Pajūrio regioninio parko teritorijoje".

O toliau dėstomi įstatymų numeriai ir direktoriaus išsakymai bei raštai su visais įmanomais rekvizitais, kol galiausiai paaiškėja, kad "skyrius pateikė pasiūlymą atkurti nuosavybės teises kompensuojant pinigais."

"Pilietė gavusi pranešimą apsilankė Skyriuje ir išreiškė savo nuomonę žodžiu, kad nesutinkanti su tokiu nuosavybės atkūrimo būdu. Pokalbio metu I.Prižginienė buvo informuota apie planuojamą rengti Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio metu bus kviečiama dalyvauti ir spręsti nuosavybės atkūrimo klausimus, ieškant galimybių suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą ne Pajūrio regioninio parko teritorijoje bendroje dalinėje nuosavybėje su broliu Z.Kuodu. Pilietė apsilankymu Klaipėdos rajono skyriuje liko patenkinta, padėkojo už suteiktą informaciją", – tokį atsakymą raštu dienraščiui pateikė D.Bukavičienė.

Ar reikėtų suprasti, kad pilietė I.Prižginienė liko patenkinta jai pasiūlytais 92 litais už 12,5 aro pajūrio žemės?

Laukė, kol numirė

Kai kuriems Karklės senbuviams žemės reforma taip ir nesibaigė jiems dar gyviems esant. Neatlaikęs valstybininkų šantažo pernai mirė Ansas Endzinas.

Jam už pajūryje turėtą žemę valdžia siūlė sumokėti grynaisiais po 10 litų už arą, kai komercinė vieno aro kaina toje vietoje prieš trejetą metų siekė vidutiniškai 20 tūkst. litų.

Valstybė iš senųjų karkliškių jų turėtą žemę tikėjosi išpirkti 2 tūkst. kartų pigiau nei rinkos vertė.

"Tuos pinigus tegul patys pasiima. Gausiu tą tūkstantį, o ponai pasiims milijonus? Tegul nelaiko mūsų kvailiais. Pats girdėjau, 12–14 ha toje pačioje vietoje kažkam atidavė, o mums nėra. Juk mes – ne maži vaikai, visi atgavo, o mums poros hektarų negali atiduoti. Tegul daro, ką nori, bet man tas variantas netinka", – prieš trejus metus nuo dienraščio nuoskaudos neslėpė krašto senbuvis A.Endzinas.

Paradoksalu, bet kol Karklės senbuviai 20 metų tebelaukia, kada jiems bus grąžinta tėvų žemė pajūryje, čia sėkmingai kuriasi naujakuriai.

Tik nedaugelis jų žemes čia pirko. Nes tai labai brangu. Pavyzdžiui, už 20 arų sklypą Karklėje tektų pakloti iki pusės milijono litų. Tokius įkainius pajūryje patvirtino nekilnojamojo turto vertintojai.

Maža to, daugiau nei 200 ha laisvos valstybinės žemės ir miško Pajūrio regioniniame parke kelioms dešimtims piliečių išnuomota beveik šimtui metų.