Politikas prisišnekėjo

Lietuvos rusų sąjungos atstovas V.Titovas gali būti teisiamas dėl Lietuvos partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.

Vakar Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio antrąją dalį.

Joje teigiama: "Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu."

Sprendimas pradėti tyrimą priimtas po praėjusį trečiadienį įvykusio incidento Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje svarstant galimybę pagerbti A.Ramanauską-Vanagą atminimo lenta.

Dienraštis jau rašė, kad V.Titovas tądien šią mintį išpeikė teigdamas, kad "tokiems žmonėms, kurie nenorėjo taikos, Klaipėda – ne vieta".

"Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti šį žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų?" – klausė jis.

V.Titovas, sklaidydamas atsineštus dokumentus, tikino galįs tai įrodyti. Esą A. Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

Ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinti ir teiginiai apie Lietuvos partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą, paskelbti praėjusį ketvirtadienį ir paties V.Titovo profilyje socialiniame tinkle "Facebook".

Už melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo atminimui, įstatymai ir numato bausmę.

Lėks iš tarybos?

Į tarybos nario pasisakymus netrukus sureagavo miesto meras Vytautas Grubliauskas. Sekmadienį jis viešai atsiprašė A.Ramanausko-Vanago dukters ir tą patį siūlė padaryti V.Titovui.

Šįkart visos žmogiškojo padorumo ribos peržengtos.

"Nors dar nėra oficialių teisėsaugos vertinimų ir teisininkų išaiškinimų dėl šio piliečio pareiškimų apie partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą, bet, bent jau mano asmeniniu vertinimu, šįkart visos žmogiškojo padorumo ribos peržengtos ir galbūt jau buvo sulaužyta tarybos nario priesaika. Tokį teisinį įvertinimą Lietuvoje, teisinėje valstybėje gali padaryti tik teismas, todėl nedelsiant inicijuosiu apkaltos procedūros pradėjimą, tikėdamasis ir visos tarybos supratimo bei pritarimo. Suprantu, tai rimtas ir teisiškai sudėtingas procesas, tačiau yra vertybinės ribos, kurių peržengti niekam nevalia. Taip pat dar kartą noriu nuoširdžiai atsiprašyti A.Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės dėl šios išskirtinės bei akivaizdžiai sąmoningos ir grubios provokacijos", – sekmadienį savo "Facebook" paskyroje teigė V.Grubliauskas.

Miesto vadovo žodžiais, šįkart V.Titovas savo pasisakymais šiurkščiai pažeidė tarybos nario priesaiką.

"Ponas V.Titovas nėra Klaipėdos savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos narys, tai yra politikas, atstovaujantis visiškai kitai partijai. Giliu mano įsitikinimu, yra požymių, liudijančių, kad buvo sulaužyta tarybos nario priesaika. Galima remtis dviem šaltiniais, vienas jų – komitete V.Titovo išsakyta pozicija, kalbant apie partizanų vado įamžinimą. Taip pat jo pareikšta nuomonė socialiniuose tinkluose. Šiandien jau pradėta procedūra, ruošiant teikimą tarybai", – vakar kalbėjo meras.

Inicijuoti procedūrą dėl tarybos nario įgaliojimų netekimo gali ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

V.Grubliauskas neabejojo, kad surinkti parašus nebus sunku.

"Tai – sąmoninga provokacija"

Gavusi tokį teikimą taryba turi priimti sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti.

Tokia komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų.

Apsvarsčiusi komisijos išvadą taryba gali arba nuspręsti, kad nėra pagrindo inicijuoti tolesnę procedūrą dėl įgaliojimų netekimo, arba ne vėliau kaip per pusę metų turi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą.

Jeigu šis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką, savivaldybės tarybai dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma priėmus sprendimą tarybos narys netenka savo įgaliojimų.

"Tikiuosi, kad visos procedūros neužtruks, nes tai atvejis, kuris peržengė elementaraus žmogiškumo ir padorumo ribas. Tai yra sąmoninga provokacija ir sąmoningas kiršinimas", – įsitikinęs V.Grubliauskas.

Pasigedo demokratijos

Pats V.Titovas su kaltinimais griežtai nesutiko, esą demokratinėje valstybėje yra leidžiama uždavinėti nepatogius klausimus ir laisvai diskutuoti.

"Negi pas mus draudžiama diskutuoti ir užduoti klausimus? Uždaviau klausimą, nepatiko, ir jau – prokuratūra. Tada mūsų valstybei – galas. Kur mūsų demokratija? Vadinasi, turiu tylėti ir nevykdyti savo tarybos nario pareigos – atstovauti klaipėdiečiams. Gal meras nori įvesti totalitarizmą?" – audrinosi V.Titovas.

Pašnekovo manymu, tarybos nario priesaikos jis nepažeidė.

Tai – jau trečioji jo kadencija.

Iš viso tarybos nario pareigas V.Titovas eina dvyliktus metus.

"Mane išrinko klaipėdiečiai ir tik jie gali nušalinti. Bet ne koks meras. Darau savo darbą, jeigu kažkam nepatinka, nieko nepadarysi", – nukirto V.Titovas.

Jis tikino galįs pagrįsti savo teiginius internete rastais dokumentais ir liudininkų parodymais.

"Man skambino vienas klaipėdietis, kuris gali paliudyti. Prisimena, kaip naktį buvo nužudyta jo šeima. Turiu ir dokumentą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendį 1957 m. Jame teigiama, kad Pietų Lietuvoje, kur veikė Ramanauskui pavaldžios gaujos, buvo nužudyta apie 8 tūkst. tarybinių piliečių", – savo pozicijos toliau laikėsi V.Titovas.

Pasitiki KGB bylos medžiaga

Tarybos narys tvirtino pasitikintis buvusios sovietų represinės struktūros KGB parengtos bylos medžiaga.

Klaipėdietis V.Titovas jau seniai garsėja kontroversiškais pasisakymais ir siekiu įteisinti antrąją – rusų – kalbą uostamiestyje.

Prieš porą metų politikas visus nustebino tarybos posėdyje pasirodęs su į švarko atlapą įsisegta Georgijaus juostele.

Maža to, V.Titovas buvo viešai išvadinęs Lietuvą fašistine valstybe ir dėl to sulaukė aršios kritikos.

Klaipėda "sužibėjo"

A.Ramanauskaitė-Skokauskienė dar žiemą kreipėsi į miesto merą dėl savo tėvo pagerbimo Klaipėdoje.

Partizano duktė siūlė pakabinti atminimo lentą ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto (dabartinio Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto) pastato S.Nėries gatvėje.

Čia A.Ramanauskas-Vanagas studijavo 1937–1939 m.

Moteris neslėpė nuostabos dėl verdančių diskusijų, esą dar nė viename mieste jai nėra tekę išgirsti neigiamų atsiliepimų.

Visos šalies savivaldybės mielai sutiko įamžinti jos tėvo atminimą, kai kurios tai padarė savo iniciatyva.

Partizanai buvo pripažinti laisvės kovotojais, ir tai yra visos valstybės pozicija, o ne vieno tarybos nario.

"Komentarų nevadinu ir nelaikau oficialia nuomone, nes kažkokie anonimai drumsti vandenį visada nori prieš valstybę. Partizanai buvo pripažinti laisvės kovotojais, ir tai yra visos valstybės pozicija, o ne vieno tarybos nario", – dienraščiui praėjusią savaitę sakė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Lietuvos istorikai ir tarptautiniai ekspertai ne kartą yra viešai teigę, kad nėra objektyvių duomenų apie A.Ramanausko-Vanago dalyvavimą taikių gyventojų žudynėse.

Sovietai kankino ir nužudė

Po Antrojo pasaulinio karo A.Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, o 1949 m. su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko 1944–1953 m. A.Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956-aisiais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Šių metų birželio pradžioje A.Ramanausko-Vanago palaikai rasti Vilniuje, Našlaičių kapinėse. Jis bus perlaidotas Antakalnio kapinėse esančiame valstybės vadovų panteone.

Minint A.Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, Seimas 2018-uosius yra paskelbęs A.Ramanausko-Vanago metais.