Žmogaus, ypač augančio, organizmui būtinas geras ir sveikas miegas. Atlikti tyrimai rodo, kad pastaruoju metu vaikų miego trukmė tampa vis trumpesnė.

Miego medicinos pradininkė Lietuvoje Vanda Liesienė, pristatydama miego medicinos istoriją ir svarbiausius šios medicinos srities atradimus, priminė, koks sudėtingas fiziologinis procesas yra miegas. Žmogui miegant, suintensyvėja galvos smegenų kraujotaka, o esant nemigai – sunkėja esamos ligos ir gali atsirasti naujų.

Šiandieniniuose miego medicinos moksliniuose tyrimuose – bandymai diagnozuoti ligas miego metu, susieti mitybą su miego kokybe ir daugybė kitų problemų.

Vaikų neurologijos skyriaus vedėja Rūta Praninskienė paskelbė nerimą keliančių faktų, kad miego problemos šiandieninius vaikus vargina daug dažniau nei prieš dešimt metų.
"Mūsų tyrimai rodo, – teigė ji, – kad Lietuvos kūdikių miegas yra sutrumpėjęs iki 13 val., nors turėtų siekti 14–15 val. per parą, o dvylikamečių – iki 7 val., nors tokio amžiaus vaikai turėtų miegoti po 9 val. per parą."

R.Praninskienės teigimu, vaiko miegas svarbus ne tik jo paties sveikatai ir augimui, jis paliečia visą šeimą. Dėl prasto vaiko miego sutrinka visos šeimos gyvenimo ritmas, atsiranda psichologinių problemų. Todėl miego higiena šeimoje verta susirūpinti kuo anksčiau. Kūdikius nuo šešių mėnesių reikėtų pratinti užmigti patiems.

Yra keletas svarbių priežasčių, dėl kurių trinka šiandienos paaugusių vaikų ramus miegas. Didžiausios iš jų, kaip pastebi vaikų neurologai, per daug intensyvus kompiuterių, planšečių ir kitų informacinių technologijų priemonių naudojimas prieš miegą iki vėlyvos nakties.

Nuolat pažeidžiant miego režimą, užmigimo pradžia pasislenka į antrą nakties pusę, sutrinka už gerą miegą atsakingo hormono melatonino cirkadinė sekrecija. Dėl to vaiko organizme gali sutrikti metaboliniai procesai, didinantys pavojų nutukti, gali pradėti formuotis autoimuninės, onkologinės ir širdies ligos.

Dėl cirkadinio ritmo postūmių paaugliai dažnai skundžiasi bloga atmintimi, sutrikusia dėmesio koncentracija, mieguistumu dieną. Todėl norėdami būti budrūs dieną, ima vartoti daugiau energiją stimuliuojančių gėrimų.

Kūdikių miegą, kaip pastebima, labai dažnai sutrikdo vis dažniau pasitaikanti mažakraujystė.

Ką reikėtų daryti

• Skirkite šiek tiek laiko prieš miegą. Tai turėtų būti ypatingas laikas bendravimui su vaiku. Galite skaityti istorijas, išjungdami šviesą kažkaip ypatingai atsisveikinti.
• Tinkamas kiekis laiko miegui. Ne kiekvienam vaikui reikės tiek pat miego. Vieniems dvejų metų vaikams reikės mažiau pietų poilsio, o kiti gali ilgai snausti.
• Įveskite rutiną. Geriausia kiekvieną dieną keltis tuo pačiu metu, kaip ir pietauti ar eiti miegoti. Tai taikoma kūdikiams. Vaikai mėgsta žinoti, ko tikėtis, ir tai padės jiems suprasti, kad tam tikri ritualai atliekami prieš miegą.
• Nenusigręžkite nuo kuriamų įpročių pakeitus buvimo vietą.
• Kai kuriuos kūdikius migdyti padeda įvairūs garsai, tokie kaip vandens virimo ir panašiai.

Ko reikėtų vengti

• Norėdami nuraminti kūdikį prieš miegą neduokite jam sulčių ar pieno, geriau rinkitės vandenį.
• Kietas maistas neturėtų būti duodamas jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams. Jų organizmas dar nėra pasirengęs virškinti sudėtingesnį maistą, todėl tai gali sukelti jiems pilvo skausmus, kurie neleis ramiai miegoti.
• Į lovą nepridėkite žaislų. Geriausia miegoti vienam, nes žaislai sukelia didesnę išsiblaškymo tikimybę nei miego.
• Miego nenaudokite kaip bausmės.
• Prieš miegą neduokite vaikui įvairių gėrimų, tokių kaip arbata, sodos vanduo ar karštas šokoladas. Juose yra kofeino, o tai sunkina užmigimą.

Patarimai paaugliams

• Neruoškite per riebios, sunkiai virškinamos vakarienės. Pasirinkite baltymus (žuvį, kumpį, pieno produktus) ir lėtai pasisavinamus angliavandenius (makaronus, ryžius, sausas daržoves ir vaisius).
• Venkite dirginančių gėrimų, pavyzdžiui, kolos.
• Neleiskite nuolat sėdėti prie kompiuterio ar žiūrėti televizoriaus. Dažniausiai tai sukelia nervinę įtampą.
• Netrukdykite ilgiau pamiegoti savaitgaliais arba atostogų metu. Tokiu būdu jie atgauna prarastą miegą.
• Patarkite jiems eiti gulti, kai tik pajunta pirmuosius miego požymius: žiovulį, nuovargį, "apsunkusius" vokus.

Miego fazės

1. Mintis apie miegą. Durys į miegą, miego langas. Smegenų dažnis iš aukšto pamažu lėtėja.
2. Miego verpstė. Jeigu verpstė įsuka, mes užmiegame.
3. Paviršinis miegas. Ši fazė trunka 30–45 min. Ji dar vadinama "siestos miegeliu". Jos metu atsigauname tiek fiziškai, tiek emociškai. Smegenų dažnis yra vidutinis.
4. Gilaus miego fazė. "Mažoji mirtis". Smegenys dirba žemu dažniu, sulėtėja pulsas, kvėpavimas. Tuo metu žmogų sunku pažadinti. Geriau šitoje fazėje vaikų nežadinti, nes jie atsikelia labai pikti. Tai miego fazė be sapnų. Ji trunka apie valandą.
5. REM fazė, greitų akių judesių. Smegenys dirba aukštu dažniu, tai – sapnų fazė.
6. Pabudimas.
Visų šių fazių ciklas užtrunka 1 val. 45 min. – 2 val. Per naktį tie ciklai prasisuka 5–6 kartus. 50 proc. naujagimio miego sudaro REM miegas.