Vaikų psichiatrai – nykstanti rūšis

Dirba viena psichiatrė

Didžiulis, puikiai įrengtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyrius – beveik tuščias. Ne todėl, kad trūksta pacientų – įsibėgėjus mokslo metams, norintieji laukia eilėje, kad galėtų patekti į šį skyrių.

Problema – nėra kam dirbti su psichikos ir raidos sutrikimų turinčiais vaikais ir paaugliais. Nuo sausio skyriuje dirba tik viena gydytoja psichiatrė, kuri ir vadovauja 20 lovų turinčiam skyriui.

Pastaruosius kelerius metus ligoninės administracijai niekaip nepavyksta rasti vaikų psichiatro. Prieš trejus metus buvo įdarbintos dvi jaunos specialistės, o tuometė skyriaus vedėja Teresė Ramanauskienė išleista į užtarnautą poilsį.

Pastaruosius kelerius metus ligoninės administracijai niekaip nepavyksta rasti vaikų psichiatro.

Pernai rudenį skyriuje buvo likęs vienas psichiatras, o praėjusių metų pabaigoje neliko nė vieno. Tad trumpam spėjusios pasimėgauti senjorės gyvenimu T.Ramanauskienės buvo paprašyta sugrįžti. Dabar ši gydytoja – vienintelė psichiatrė skyriuje.

Tokia pati situacija yra Šiauliuose, kur dvejus metus 20 lovų ligoninės skyriuje ir ambulatorinių konsultacijų padalinyje dirbo viena vaikų ir paauglių psichiatrė.

Šią situaciją šiek tiek sušvelnino rugsėjo pradžioje ten atvykusi viena jauna gydytoja po rezidentūros.

Panevėžyje dirba vienas vaikų ir paauglių psichiatras konsultacinėje poliklinikoje ir vaikų psichiatrijos dienos stacionare.

Neranda specialistų

"Visoje Lietuvoje trūksta vaikų psichiatrų. Klaipėdos apskrityje tokių tėra tik trys. Aš net būčiau pasiryžęs apmokėti rezidentūrą, tačiau paruošiami vos keli vaikų ir paauglių psichiatrai", – apgailestavo vaikų reabilitacijos sanatorijos "Palangos gintaras" direktorius Kęstutis Speičys.

Sanatorijos vadovas kelerius metus nesėkmingai ieško trūkstamo specialisto. Pasak jo, kasmet daugėja vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais, jų atvejai – sunkėja, bet nėra kam su jais dirbti.

Direktoriui antrino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja T.Ramanauskienė: "Specialistų ieškome įvairiausiais būdais: paskelbėme ligoninės internetiniame puslapyje, per Vaikų ir paauglių psichiatrų draugiją, ieškome savais kanalais, bandome prisivilioti šios srities rezidentūrą pasirinkusius jaunus gydytojus."

Gydytojos žiniomis, specialistų trūkumo nėra tik Kaune ir Vilniuje. Nemaža jaunų gydytojų dalis, baigusi mokslus, ten randa savo nišą.

T.Ramanauskienės nestebina jaunimo nenoras rinktis vaikų ir paauglių psichiatro darbo. Daugiau nei 40 metų šį darbą dirbanti gydytoja patikino, kad vaikų psichiatro duona – rupi: tenka dirbti ne tik su vaiku, bet ir šeima, bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis.

"Ypač su šeima. Labai dažnai reikia gydyti ne vaiką, o "tvarkyti" jo aplinką. Turime nemažai vaikų su emocijų, elgesio sutrikimais, kurie pasireiškia dėl netinkamų situacijų šeimoje. Tėvai dažnai nenori pripažinti problemų.

Turime nemažai vaikų su emocijų, elgesio sutrikimais, kurie pasireiškia dėl netinkamų situacijų šeimoje.

Kai vaikas gydomas skyriuje, tėvams rekomenduojame atvykti pabendrauti su psichologu. Jie dažnai vengia šių konsultacijų. Vaikų ir paauglių psichiatras, be savo tiesioginių pareigų, dar bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, globos namais, kitomis atsakingomis institucijomis", – pasakojo vaikų psichiatrė.

Prasilenkia su realybe

Nuo lapkričio pradžios turi įsigalioti griežtai reglamentuota nauja tvarka dėl vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros ir paslaugų teikimo. Birželį sveikatos apsaugos ministro išleistas šių paslaugų teikimo aprašas paskutinį kartą buvo patvirtintas 2000 m.

"Ten labai aiškiai nurodyta, kokias paslaugas turi teikti pirminis lygis, kokias – antrinis. Su pirminiu lygiu – viskas gerai, o štai antriniame lygyje nėra kam teikti tokių paslaugų", – prasilenkiančią su įstatymais realybę atskleidė T.Ramanauskienė.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje likus tik vienai vaikų psichiatrei nebeteikiamos ambulatorinės konsultacijos.

Tokią paslaugą su gydytojo siuntimu galima gauti tik vienoje privačioje uostamiesčio klinikoje. Ten dirbančios gydytojos krūvis tėra vos 0,25 etato, tad per savaitę ji pajėgia priimti vos kelis pacientus.

Klaipėdos psichikos sveikatos centre ir kitoje privačioje poliklinikoje, kur dirba kitos dvi vaikų psichiatrės, nemokamai konsultuojami tik prie šių įstaigų prisirašę pacientai. Kitais atvejais teikiamos tik mokamos konsultacijos. Privačioje įstaigoje vienos jų kaina – 70 eurų.

Nesulaukia pagalbos

Tokia situacija kelia tėvų pyktį, nes patekti pas vaikų psichiatrą – misija neįmanoma. T.Ramanauskienė taip pat sulaukia pasipiktinusių tėvų skambučių – telefonai kaista nuo ieškančiųjų pagalbos.

Dar sudėtingesnė situacija aplinkinių regionų gyventojams, nes Klaipėdos apskrityje tėra tik viena vaikų psichiatrė, konsultuojanti antriniu lygiu.

"Pirminiame lygyje psichiatras pakonsultuoja, tačiau pagal galiojančią tvarką jis privalo siųsti vaikų ir paauglių psichiatrui į antrinį lygį, kad šis skirtų gydymą. Tačiau dabar nėra kur siųsti, nes ligoninėje praktiškai nebėra antrojo konsultacinio lygio.

Privačioje įstaigoje, kur dirbu 0,25 etato, galiu priimti labai mažai vaikų. Pagal galiojančius teisės aktus gydymą vaikui gali skirti tik vaikų psichiatras, tačiau dėl jų trūkumo tėvai dažnai negali gauti pagalbos", – pykstančius tėvus supranta T.Ramanauskienė.

Netenkina įkainis

Trūksta ne tik specialistų. Gydymo įstaigos kratosi ambulatorinių konsultacijų dėl pernelyg mažo Ligonių kasų įkainio. Šias paslaugas jos turi kompensuoti iš kitų teikiamų paslaugų.

Viena vaikų psichiatro konsultacija nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įvertinta 16,79 euro, tačiau už šiuos pinigus tas pats pacientas gali gauti dar dvi nemokamas konsultacijas. Tad reali vienos konsultacijos kaina – 5,6 euro.

"Gydytojas su tokiu paslaugos įkainiu negali įstaigai uždirbti pinigų, reikalingų jo atlyginimui", – konstatavo ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja.

Kai straipsnis jau buvo parengtas, gydytoja T.Ramanauskienė informavo, kad nuo spalio 7 d. Vaikų psichiatrijos skyriuje pradėjo dirbti anksčiau čia dirbusi gydytoja vaikų psichiatrė Jolanta Gustė.

Komentaras

Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, sveikatos apsaugos ministro patarėja:

Ministerija, reaguodama į medikų poreikį, kasmet nustato rezidentūros studijų vietų skaičių. Kiekvienais metais studijas baigia 350–380 gydytojų. Palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių praktika, Lietuvoje bendras sveikatos priežiūros specialistų skaičius yra pakankamas (Lietuvoje gydytojų, tenkančių 1 000 gyventojų, vidurkis – 4,5, o bendras ES vidurkis 1 000 gyventojų – 3,6).

Šiuo metu, pagal Higienos instituto duomenis, vaikų ir paauglių psichiatrų Lietuvoje yra 49. Jie dirba 51,72 etato, iš kurių 24,47 etato – ambulatorinėje grandyje.

Pagal baigimo bei priėmimo į rezidentūrą tendencijas, į Vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūros programą kiekvienais metais priimamas panašus absolventų skaičius: 2015 m. priimti 3 medicinos studijų absolventai, 2016 m. – 6, 2017 m. – 7, 2018 m. – 4. 2019 m. vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą baigė 4 gydytojai, o 2019–2020 mokslo metams į šią rezidentūros programą priimti 6 medicinos absolventai.

Tačiau viena – gydytojų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus, antra – kai kurie jų, baigę studijas, išvažiuoja, renkasi darbą privačiose sveikatos priežiūros įstaigose ir pan. Tad ministerija taiko ir kitas priemones, kad pacientams būtų užtikrintos kokybiškos paslaugos ir jos būtų suteiktos laiku.

Gydytojų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus, antra – kai kurie jų, baigę studijas, išvažiuoja, renkasi darbą privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Spręsdama specialistų trūkumo regionuose problemą SAM inicijavo projektą "Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti". Jo esmė – pritraukti jaunus specialistus į gydymo įstaigas, esančias teritorijose, kur specialistų trūkumas yra didžiausias.

Projekte dalyvaujančių gydytojų rezidentų studijos apmokamos ES (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis. Už tai jaunasis gydytojas privalo gydymo įstaigose atidirbti nuo 2 iki 4 metų, priklausomai nuo už jį sumokėtos sumos.

Rezidentūros studijas finansuoja ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms trūksta specialistų, ir taip pritraukia jaunus gydytojus atvykti dirbti. Labai svarbu, kad rajonų gydymo įstaigos bei jų vadovai kartu su savivaldybių administracijomis, be studijų apmokėjimo, taip pat sutelktų visus kitus svertus (būsto suteikimą, darbo suteikimą šeimos nariams, laisvalaikio užimtumą ir kt.), kurie skatintų jau parengtus sveikatos priežiūros specialistus vykti dirbti į rajonų gydymo įstaigas.

Taip pat ne mažiau svarbu yra užtikrinti medikams tinkamą darbo užmokestį. Tad pastaruosius trejus metus SAM etapais didina gydytojų ir slaugytojų atlyginimą – su medikų profesinėmis sąjungomis sutarta, kad po metų vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3 250 eurų, o slaugytojų – 1 625 eurai.