Dviejų vaikų mama šaukiasi pagalbos – jos gyvenimas Skandinavijoje virto košmaru, policija pradėjo bylą dėl vaikų tvirkinimo.

Tačiau kol kas vaikų biologiniam tėvui įtarimų teisėsauga nepateikė, o motina išgirdo užuominų, kad galbūt nėra pakankamai gera mama.

"Bijau prarasti savo vaikus. Esu girdėjusi, kad skandinavų tarnybos labai griežtai žiūri į šeimyninių problemų turinčius emigrantus. Mano vaikai – visas mano gyvenimas. Tačiau tvirkinimu įtariamas vyras  gyvena laisvėje, renka pažymas, koks jis yra puikus tėvas, o mes su dukromis įslaptintomis tapatybėmis gyvename izoliuotos nuo išorinio pasaulio ir net dorai nežinome, kodėl byla taip užtruko", – susijaudinusi kalbėjo iš Klaipėdos krašto kilusi Agnė (tikras vardas ir pavardė neskelbiami, remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo reikalavimais).

Moteris prisiminė neseniai Lietuvoje pagarsėjusią jaunos mamos istoriją, kai Norvegijos teismo sprendimu jos sūnus buvo paimtas iš šeimos ir atiduotas auginti lesbiečių porai.

Dienraščio "Klaipėda" pastangomis Švedijoje esančią moterį ketvirtadienį susirado Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.

Agnė šiuo metu jau konsultuojama lietuviškųjų tarnybų ir jos situaciją specialistai pažadėjo sekti.

Paliudijo apie smurtą

Moteris prisipažino, kad jai teko išgyventi fizinį ir seksualinį smurtą. Tačiau buvusio vyro veiksmų prieš ją teisėsaugininkai kažkodėl netiria.

"Kol kas vyksta byla tik dėl mergaičių tvirkinimo. Apie tai, kad šeimoje negerai, aš sužinojau tik tuomet, kai vyras trenkė mergaitei per veidą, nes ši nenorėjo valgyti. Švedijos tarnybos ėmė domėtis, žodis po žodžio apklausų metu išaiškėjo daug košmariškų detalių", – pasakojo lietuvė.

Ji dar Lietuvoje oficialiai išsiskyrė su vyru. Teismas pirmagimės dukters gyvenamąją vietą yra nustatęs su mama.

Tačiau praėjus kuriam laikui po skyrybų, Agnės vyras įkalbėjo buvusią žmoną vėl gyventi kartu, ir šeima prieš kelerius metus išvyko ieškoti uždarbio į Švediją.

"Aš juk norėjau, kad mergaitės turėtų tėvą. Stengiausi, kaip įmanydama, tačiau vyro pykčio priepuoliai vis kartodavosi. Jis mane nuolat psichologiškai žlugdė. Namuose turėjo būti viskas sutvarkyta, jei jis rasdavo išskalbtą mergaitės palaidinę, tačiau neišverstą į gerąją pusę, kildavo skandalas", – apie buities detales kalbėjo moteris.

Vyras ne kartą yra pakėlęs ranką, tačiau ji neturi medicininių pažymų, kad buvo sumušta.

"Spardydavo užpakalį, griebdavo už gerklės ir purtydavo. Negalėjau nufotografuoti mėlynių, kad įrodyčiau smurtą", – prisiminė moteris.

Išvada: mama nėra tinkama

Nuo praėjusių metų rudens į teisinį procesą įsitraukusi dviejų vaikų mama net svarstė galimybę susikrauti daiktus ir sprukti su abiem dukromis į Lietuvą.

"Aš nežinau, ar ši byla baigsis mūsų naudai. Net vyresnioji dukra ima abejoti. Ji liudijo apie patirtą seksualinę prievartą prieš kameras, ne kartą šlykščius dalykus turėjo pasakoti pareigūnams. Plyšta širdis dėl to. Mano vaikai yra spaudžiami specialistų kuo tiksliau apibūdinti tai, ką patyrė", – vos sulaikydama ašaras kalbėjo mama.

Moteris tikino, kad tyrėjai kol kas turi tik vyresniosios mergaitės liudijimus. Kita mažametė nenori kalbėti apie tai, ką galbūt taip pat patyrė.

"Aš įtariu, kad kažkas negerai ir su mažąja mergaite. Ji kartą pasakė, ką tėvas darė ir kaip elgėsi su ja. Tačiau mergaitė tyli, ji nekalba su specialistais", – prisipažino mama.

Agnės pasitikėjimas švedų teisėsauga ėmė blėsti po kelis mėnesius užtrukusio tyrimo.

"Šį trečiadienį tarnybos pranešė baigiančios tyrimą dėl tvirkinimo. Mane šokiravo, kai pareiškė, kad tai aš nesu tinkama mama. O įrodymų, kad vyras tvirkino dukras, esą trūksta. Teismo dar nebuvo. Aš tik gavau paaiškinimą, tiesa, švedų kalba. Švedai  pareiškė, kad man bus suteikta pagalba kaip mamai, kurios vaikas patyrė seksualinę prievartą", – kalbėjo moteris.

Lietuvė pripažino, kad nemokamą teisinę pagalbą ji Švedijoje gavo, ją lankė ir vertėjas, tačiau iki šiol jai trūksta tikslių žinių apie bylą.

"Jaučiuosi visiškai įvaryta į kampą. Laukiau ir tikėjausi, kad švedai viską nuodugniai išsiaiškins. Tačiau imu abejoti, ar tik tai nesibaigs tuo, kad iš manęs atims vaikus", – nuogąstavo mama.

Liudijimai iš Anglijos

Apie tai, ką Agnei teko patirti, dienraščiui liudijo ir jos sesuo, gyvenanti Anglijoje.

"Smurtauta net dėl to, kad nesutiko dalyvauti orgijoje. Jos vyras tikrai turi problemų. Kalbėjimas apie tai, kad moteris turėtų santykiauti su šuniu, bet kuriam sveiko proto žmogui keltų įtarimų tokio vyro psichinė būklė. Aš pati galiu paliudyti, kad jos vyras ne tik jai, bet ir man siūlė dalyvauti orgijoje. Mes atsisakėme, o sesuo dėl to dar ir į kailį gavo", – pasakojo Agnės sesuo.

Tačiau moteris tokių liudijimų negali pateikti policijai, nes Agnė yra izoliuota, kol vyksta tyrimas.

Seserys net nežino, ar teisėsauga iškvies seserį kaip liudininkę.

"Baisu prisipažinti, ką mums su dukrelėmis yra tekę patirti. Buvęs vyras moteris skaičiuodavo skylėmis. Net namuose jis sakydavo, kad čia vaikšto devynios skylės. Kaip tėvas gali taip kalbėti apie savo vaikus?" – košmariškais prisiminimais dalijosi Agnė.

Ją pribloškė tyrėjų klausimas, ar kas nors svetimas galėtų paliudyti, kad vaikas buvo tvirkintas, galbūt kas nors filmavo tai?

"Man rankos nusviro. Juk man dukra pasipasakojo apie savo išgyvenimus tik po šitiek laiko. Įtariu, kad tai galėjo nutikti, kai aš buvau sugrįžusi į Lietuvą. Manau, kad vyras to imdavosi ir tada, kai būdavau darbe. O dukra prisipažino, kad ji galvojo, jog tai, kas vyksta tarp jos ir tėvo, yra normalu ir taip būna visose šeimose. Jis buvo prigrasinęs ją nepasakoti man apie tai", – šiurpo moteris.

Agnė skausmo perverta širdimi išgirdo iš vyresnės dukros prisipažinimą, kad dėl tėvo veiksmų ji neteko vaikystės. Po tokių žodžių lietuvė užsidegė žūtbūt palikti Švediją ir kuo greičiau grįžti į namus.

I.Rinau iki šiol tyli

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė aiškino, kad specialistai sutarė pagelbėti mamai viskuo, ko tik jai prireiks.

"Kokia yra tikroji istorija šioje situacijoje, mes dar nežinome. Nes galime išklausyti tik vieną pusę. Tačiau susitarėme kontaktuoti", – tikino O.Tarvydienė.

Dažniausiai smarkūs ginčai dėl vaikų kyla, kai lietuviai emigracijoje nusprendžia nutraukti santuoką. Tuomet jiems tenka susitarti, su kuo gyvens vaikas.

"Mes nerekomenduojame mamoms, iškilus problemų, susirinkti daiktus ir grįžti į Lietuvą", – aiškino O.Tarvydienė.

Specialistė teigė, kad bet koks mėginimas sprukti per sieną sukels neigiamą užsienio valstybių tarnybų  požiūrį.

Tokiose situacijose patariama kreiptis į tos valstybės teismą ir gauti leidimą išvykti iš įprastinės gyvenamosios vietos.

"Teismas pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais. Svarbu tai, ar mama bendradarbiauja. Jei šalį paliks niekam nesakiusi, ji bus traktuojama kaip pažeidėja", – tvirtino O.Tarvydienė.

Prieš keletą metų visos Lietuvos mamos sekė skausmingą teismo procesą Ingos Rinau byloje.

Būtent sprendimas pasiimti dukrytę ir išvažiuoti į Lietuvą iš Vokietijos ir buvo kertinis klaipėdietės byloje.

Moteris pralaimėjo visus teismus ir neteko galimybės auginti savo vaiko.

I.Rinau dienraščiui prisipažino, kad iki šiol ją varžo įsipareigojimas viešai nekomentuoti savo bylos ir dukros gyvenimo detalių.

"Labai suprantu mamą, jai turėtų būti be proto sunku. Tačiau aš galiu tik palinkėti jai sėkmės, negaliu patarti ar kitaip viešai komentuoti tokių bylų ir situacijų", – prisipažino I.Rinau.

Grėsmė – dėl peilio

Lietuvių galvose susiformavo nuostatos, kad Skandinavija labiausiai garsėja ypač griežtomis vaikų teisių gynimo formomis.

O.Tarvydienė tikino, kad ne tik Švedija ar Norvegija tuo garsėja.

"Mums, lietuviams, laikas įsisąmoninti, kad kitose užsienio šalyse yra nesuvokiamas vaiko auklėjimas diržu. Netoleruojamas ir vaiko palikimas be priežiūros. Atsimenu vieną atvejį, kai iškilo rimtų problemų šeimai Anglijoje. Mama viena augino du mažamečius vaikus – 3 ir 5 metų, o pati dirbo naktinį darbą. Kaimynai, išgirdę verksmą, iškvietė policiją. Kai pareigūnai apsilankė bute, jie rado vaikus vienus. Jie buvo sukrėsti, kai išvydo ant stalo didžiulį peilį, kuriuo vaikai mėgino pasipjaustyti dešros. Tai buvo įvertinta kaip grėsmė jų saugumui. Vaikai buvo paimti", – prisiminė O.Tarvydienė.

Taip pat specialistė pabrėžė, kad Anglijoje privaloma mokyklą lankyti nuo 5 metų.

Jei nustatoma, kad vaikas jos nelanko, tai traktuojama kaip labai rimtas jo teisių pažeidimas.

Neapsaugojo nuo tvirkintojo?

Labai rimtu pažeidimu ir smurtu prieš vaiką Skandinavijoje laikomas net vaiko patampymas už ausies.

"Yra šalių, kur atsakomybė gali būti taikoma ir mamai, jei ji tinkamai neapsaugojo vaikų nuo tėvo smurto", – pastebėjo O.Tarvydienė.

Dienraščiui savo skausmingą istoriją papasakojusi Agnė tikino, jog bijo liūdnos baigties savo byloje dėl to, kad gali išgirsti priekaištų, esą nesugebėjo apsaugoti dukrų.

"Baiminuosi, nes neturiu lėšų advokatui. O teismas galbūt nebus man palankus, nes aš neturiu darbo. O vyras juk dirba, nuomoja namą", – nuogąstavo mama.

O.Tarvydienė aiškino, kad bet kurios užsienio tarnybos specialistai pirmiausia sprendimus rems įsitikinimu, ar vaikams yra saugu su vienu ar kitu tėvu.

"Taip, gali būti tiriama ir aiškinamasi, ar mama viską padarė apsaugodama vaikus, jei ji gyveno su tvirkintoju. Tačiau aš viliuosi, kad viskas bus išsiaiškinta ir įrodyta", – teigė O.Tarvydienė.

Specialistė tikino, kad ne visuomet lėšų turėjimas ar neturėjimas apsprendžia, su kuo gyvens vaikai.

"Jei mama sugeba įrodyti, kad ji puikiai susitvarko su savo vaikais, turi planų ir aiškų matymą, kaip susitvarkyti gyvenimą, tai ir bus įvertinta kaip aktyvus mamos pareigų vykdymas. Negalima imtis pasyvios aukos vaidmens", – pabrėžė O.Tarvydienė.

Tarnybos vadovė prisiminė, kad yra tekę spręsti vaikų likimo problemas ir po itin kraupių kriminalinių nusikaltimų.

"Kai užsienyje buvo nuteisti abu tėvai, nužudę kaimyną, vaikus ėmėsi globoti seneliai. Anūkų interesų labui jie buvo įpareigoti nutraukti ryšius su savo vaikais, kurie padarė nusikaltimą", – kalbėjo moteris.

Komentaras

Jurgita Grigienė
advokatė, Švedijos garbės konsulė

Sunku patarti mamai, ką daryti tokioje situacijoje. Tačiau noriu patikinti, kad Švedijoje valstybės skiriami advokatai tikrai nėra prastesni už privačiai samdomus.

Jie gauna pakankamai normalų atlygį už savo darbą. Tačiau jei moteris įtaria, kad jos teisės nepakankamai ginamos, ji gali prašyti pakeisti advokatą.

Valstybinis advokatas šioje situacijoje, kurioje yra moteris, yra langas į pasaulį. Per jį reikia teikti prašymus, užklausas ir per jį galima kreiptis į visas tarnybas.

Nereikia manyti, kad Švedijos tarnybos yra koks nors baubas. Vaikų gyvenamoji vieta nenustatoma vien remiantis ekonominiais kriterijais.

Yra atsižvelgiama į tėvų ir vaikų emocinius ryšius. Jei vaikas paauglys, jo nuomonės teismas klausia.

Kol kas Švedija, mano akimis, padarė viską, kad ši problema būtų išspręsta.

Mama su vaikais yra iškelta iš nesaugios aplinkos, jai mokama pašalpa, suteikta teisinė ir kitokia socialinė pagalba.

Specialistams ir vaikų teisių gynėjams nėra taip labai svarbu, turi ar neturi tėvas ar mama pinigų. Svarbu juk vaiko gerovė.