Valdiškų įstaigų vadovai yra pranašesni už prezidentą, premjerą, savivaldybių merus ir administracijos direktorius, nes gali dirbti iki gyvos galvos arba tol, kol pasitrauks savo noru. Nors Seime vis bandoma praskinti kelią įstatymams, kuriais būtų įtvirtintos biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos, tačiau nesėkmingai, nes baiminamasi, kad į valdiškas kėdes bus pasodinti saviškiai – valdančiųjų partijų nariai.

Gydytojai nepasikeitė

Seimas kol kas yra patvirtinęs tik Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas dėl vyriausiųjų gydytojų kadencijų. Šias pataisas inicijavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos jau realiai veikia. Nuo šiandien trijų uostamiesčio savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų – Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos vaikų ligoninės ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausieji gydytojai pradės dirbti pagal terminuotas penkerių metų darbo sutartis. Ankstesnės jų darbo sutartys, kurias prieš kelias dienas miesto taryba nutraukė, buvo neterminuotos.

Šių įstaigų vyriausieji gydytojai buvo atleisti iš pareigų, tačiau ir toliau liks savo kėdėse, nes laimėjo konkursus. Klaipėdos universitetinei ligoninei dar mažiausiai penkerius metus, jei nepasikeis aplinkybės, vadovaus Vinsas Janušonis, Klaipėdos vaikų ligoninei – Klaudija Bobianskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui – Loreta Venckienė.

Darbo sutartis reikėjo nutraukti su tais vyriausiaisiais gydytojais, kurie įstaigos vadovais dirba ilgiau nei 10 metų.

„Nežinau, koks tokio įstatymo tikslas, kad reikia konkursuose ieškoti vyriausiųjų gydytojų. Man tai tokia įstatymo nuostata, kad reikia atleisti vyriausiuosius gydytojus ir skelbti konkursus, kuriuose jie gali dalyvauti, yra betikslė“, – nuomonę dienraščiui „Klaipėda“ anksčiau yra išreiškusi Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Pataisas atmetė du kartus

Pokyčiai, o tiksliau – kadencijų įvedimas sveikatos priežiūros įstaigose tarp Seimo narių dar labiau pakurstė užmojus tokią tvarką įdiegti ir kitose valdiškose įstaigose.

Tačiau praėjusią savaitę Seimas atmetė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta įvesti kadencijas mokyklų ir darželių direktoriams.

Analogiškai Seimas pasielgė ir praėjusią kadenciją. „Žinau, kad parlamentarai prieš tokią pataisą balsavo dėl įvairių motyvų. Tačiau svarbiausias jų – esą jei švietimo įstaigose bus įvestos vadovų kadencijos, tai dabartiniai bus atleisti, o naujais taps vietos valdančiųjų partijų nariai“, – teigė viena iš pataisų iniciatorių Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Švietimo įstatymo pataisose siūlyta, kad „valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu pareigoms penkerių metų kadencijos laikotarpiui (bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės) skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo“.

„Kitaip tariant, norėjome pasiekti, kad bendrojo lavinimo mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose vadovų kadencija truktų penkerius metus ir jie vienai įstaigai negalėtų vadovauti ilgiau nei 10 metų“, – paaiškino V.V.Margevičienė.

Kadencija – susipažinti

Kalbinti Klaipėdos švietimo įstaigų vadovai išsakė įvairių nuomonių apie užmojus jiems įvesti kadencijas ir riboti jų skaičių.

Nuo 1990 metų lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ vadovaujanti Elena Plioraitienė tikino, kad kadencijų įvedimui nei prieštaraujanti, nei pritarianti.

„Manau, kad dauguma Klaipėdos darželių vadovų šį darbą dirba jau apie 20 metų. Todėl tikrai nežinau, kas būtų, jei mums visiems reikėtų dalyvauti konkursuose, o paskui dirbti pagal terminuotą penkerių metų sutartį. Bet kaip bus, taip bus. Kol kas žinau, kad man reikia dirbti, stengiuosi, kiek įmanoma, turiu vizijų“, – teigė E.Plioraitienė.

Šiek tiek pagalvojusi, ji vis dėlto konstatavo, jog kadencijų įvedimas sutrikdytų įstaigos veiklą, trukdytų dirbti. „Pas mus darželyje yra 234 vaikai. Reikia su jais visais, jų tėvais užmegzti ryšius, rasti bendrą kalbą. Jei ateitų naujas vadovas, tie penkeri metai ir prabėgtų, kol jis su visais susipažintų“, – svarstė pašnekovė.

Dirbtų atmestinai

Be to, ji pabrėžė, jog žinojimas, kad po penkerių metų baigiasi darbo sutartis, motyvacijos geriau dirbti tikrai nesuteikia. „Juk pati matau: kai ateina darbuotojos dirbti laikinai, kol nuolatinės yra motinystės atostogose, jos dirba atmestinai. Taip dirbtų ir į kadencijos rėmus įsprausti vadovai“, – nuomonę reiškė E.Plioraitienė.

Argumentus, jog kadencijos reikalingos tam, jog kai kurių vadovų tiesiog neįmanoma išprašyti iš darbo, nors jie jau garbingo amžiaus arba prastai dirba, „Ąžuoliuko“ direktorė atrėmė savaisiais. „Jei vadovas blogai dirba, jam galima surengti neeilinę atestaciją, įvertinti nepatenkinamai ir atleisti iš darbo. Tikrai nepateisinu tų direktorių, kuriems jau 70 metų ir jie vis dar dirba. Manyčiau, jog jie patys turėtų susiprasti, kad jau laikas eiti ilsėtis. O kiti vadovai, jei dirba, stengiasi, jiems reikia padėti, o ne traiškyti“, – aukščiausios valdžios supratingumo vylėsi E.Plioraitienė.

Konkursas – tik žaidimas

„Vėtrungės“ gimnazijos direktorius Ramvydas Juška lyg ir neprieštaravo, kad švietimo įstaigų vadovams būtų įvestos kadencijos, tačiau jų trukmė turėtų būti ilgesnė.

„Kažkodėl visi lyg užstrigo ties skaičiais keturi ar penki, lyg kitų nebūtų. Manau, jog optimali kadencijos trukmė būtų aštuoneri metai, nes penkeri tikrai yra per mažai. Pirmus dvejus trejus metus tik apšilinėji darbe, paskui šiek tiek normaliai dirbi, o paskutiniuosius ruošiesi konkursui, nes jame reikia dalyvauti, kad išsaugotum darbą“, – skaičiavo R.Juška.

Tačiau nors ir ne kategoriškai, jis vis dėlto pasisakė prieš kadencijų įvedimą švietimo įstaigose. „Gal kada nors jų ir reikės, bet ne dabar. Kam žaisti žaidimus, jei niekas nesikeičia? Pasižiūrėkime, kas nutiko su sveikatos priežiūros įstaigomis – konkursus laimėjo tie patys vyriausieji gydytojai. Tai kam tampyti žmones?“ – retoriškai klausė R.Juška.

Jis „Vėtrungės“ gimnazijai vadovauja nuo 1993 metų. „Kai pradedi dirbti, turi matyti ir galutinį variantą, kurį esi užsibrėžęs, o per penkerius metus tikrai nieko nepasieksi. Per 20 darbo metų pavyko nuveikti išties nemažai“, – pabrėžė R.Juška.

Pašalintų pensininkus

V.V.Margevičienė garantavo, kad ji ir kolegos nesėdės rankų sudėję iš vėl rengs Švietimo įstatymo pataisą dėl vadovų kadencijų, jų trukmės ir skaičiaus. „Mūsų valstybėje prezidentas, premjeras, ministrai, Seimo nariai dirba kadencijomis. Valdiškų įstaigų vadovai neturėtų būti išimtis. Manau, jog vadovų kaita pagyvintų įstaigų veiklą, tėvai, moksleiviai žinotų, ką naujasis direktorius ketina daryti, kokias naujoves įdiegti, galėtų vertinti, kaip jam sekėsi“, – aiškino Seimo narė.

Ji pasakojo, jog kasmet, kai rugpjūčio pabaigoje prieš naujuosius mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerijoje jos atstovai susitinka su savivaldybių švietimo skyrių vadovais, kaskart nuskamba klausimas, kaip atsisveikinti su tais vadovais, kuriems jau yra per 70 metų.

„Kadencijų įvedimas padėtų išspręsti šią problemą. Gal jie ir labai geri vadovai, bet amžius yra amžius“, – realiai į situaciją žvelgė pašnekovė.

Iš 121 Klaipėdos biudžetinės įstaigos net 39 vadovai jau yra sulaukę pensinio amžiaus. Rekordas – vienos mokyklos direktorei yra 77 metai.

„Aš vykdau įstatymus. Seimas pakeitė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, todėl organizavome konkursus vyriausiųjų gydytojų pareigoms užimti. Seimui geriau matyti, kur reikalingos kadencijos. Jei pakeis kitus įstatymus ir kadencijas įves kitose savivaldybei pavaldžiose įstaigose, tada ir organizuosime konkursus“, – į diskusiją apie kadencijas valdiškose įstaigose nenorėjo leistis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.