Priedanga tautiniu paveldu

Nemažai politikų iš dabartinės valdžios į Seimą ėjo su nuostatomis padaryti žymių draudimų verslinės, o iš dalies ir mėgėjiškos žvejybos srityje.

Viena tokių sričių buvo visiškas žvejybos draudimas Kuršių mariose. Susidurta su realybe, kad draudimai gali sunaikinti šimtmečius prie Kuršių marių kurtas su žvejyba susijusias tradicijas.

Naikinti Kuršių marių žvejybos dar vis neatsisakyta, nors tą daryti ir nėra prasmės. Kuršių marios yra bendros su Rusijos Kaliningrado sritimi. Jei Lietuva ir uždraus žvejybą, Rusija to nedarys.

Nepaisant to, Seimo narys Linas Jonauskas šiuo metu yra pateikęs siūlymą koreguoti Žuvininkystės įstatymą. Siūloma Kuršių mariose atsisakyti bet kokios žvejybos, išskyrus stintų. Aiškinama, kad Kuršių marių žuvų išteklių būklė yra itin bloga.

O kaip bus su tautiniu paveldu?

„Prisidengiant tautiniu paveldu verslinė žvejyba vidaus vandenyse ir toliau vyktų. Tai nepadėtų atkurti žuvų išteklių Lietuvos vidaus vandenų telkiniuose ir neturėtų teigiamo efekto atkurti Kuršių marių žuvų išteklius“, – argumentavo L. Jonauskas.

Dešimt kartų baudos išaugtų už verslinės žvejybos pažeidimus.

Dešimteriopai kylančios baudos

Žvejybos tautinį paveldą vykdo pamario gyventojai. Išeitų, kad jie, gyvendami prie Kuršių marių, joms turėtų atsukti nugarą. Jei to nedarys, kita Seimo narių grupė yra numačiusi apynasrį vietiniams gyventojams.

Penki Seimo nariai yra pateikę siūlymą pakeisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir 2–3, o kai kur netgi 10 kartų padidinti baudas už žvejybą.

Pavyzdžiui, jei žvejys mėgėjas pažeidė žvejybos taisykles, tai yra turėjo daugiau meškerių, nei leidžiama, jam bauda didėtų nuo 10 iki 30 eurų. Jei žvejys sugautą žuvį pardavė, jam būtų skirta bauda iki 580 eurų, o buvo iki 290 eurų.

Dešimt kartų baudos išaugtų už verslinės žvejybos pažeidimus. Vidaus vandenyse bauda augtų nuo 20–200 iki 200–700 eurų, o jūroje – nuo 60–300 iki 600–3 000 eurų.

Nė viename Administracinių nusižengimų teisės punkte nebeliktų tokios nuostatos kaip įspėjimas už pirmą pažeidimą.

Dešimt kartų baudos išaugtų ir dėl žvejybos tvarkos pažeidimų. Tarkim, jei laivo žvejybos žurnale netinkamai nurodoma žvejybos vieta, įrankiai ar sugautos žuvies rūšis ir kiekis, bauda išaugtų nuo 90–230 iki 900–2000 eurų.

Tokios baudos pagal šiandieninį žvejų pragyvenimo lygį atrodo neadekvačios, nes vien baudai sumokėti kai kuriais atvejais žvejui tektų atiduoti ne vieną, o netgi kelis atlyginimus. Baudų nustatymo sistema būtų logiška, jei politikai ją sugebėtų „pririšti“ prie žvejų atlyginimo vidurkio ar kažkokio kito realaus pragyvenimo mato.

Neapsimokėjo „tykoti“ pažeidėjų

Dabar susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu gerokai pasišvaisčiusioje valstybėje ima trūkti pinigų, todėl pradedame įvedinėti neadekvačią žmonių baudavimo ir prievartos sistemą.

Patys valdžios atstovai, tiksliau drastišką žvejybos baudavimo sistemą siūlantys aplinkos ministras Simonas Gentvilas, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Andrius Vyšniauskas ir Audrius Petrošius aiškino, kad dabar baudos yra itin mažos, jų administravimo išlaidos didelės.

Mažos baudos neva neatbaidančios vėl ir vėl daryti pažeidimus. Yra asmenų, kurie per metus bausti po 10–18 kartų. Jų padaryta žala siekianti dešimtis tūkstančių eurų, o iš baudų negaunama ir tūkstančio eurų.

Aiškinta ir tai, kad pati žvejybos baudų taikymo sistema esanti suvelta, nes dažnai neaišku, kokias įstatymo nuostatas atskirais atvejais reikia taikyti.

Daugiausia klausimų keliantis pats sugautos žuvies nelegalaus pardavimo, kaip sakoma „į kairę“, fakto nustatymas. Norint nustatyti pardavimo faktą, pareigūnams reikia sekti, kada žuvis ar jos produktas pereis iš vienų rankų į kitas, ir tik tada galima surašyti protokolą.

Kai baudos buvusios juokingai mažos, toks pareigūnų „tykojimas“ nebuvęs prasmingas, nes neatbaidydavęs žuvų perpardavinėtojų nuo tolesnės veiklos.

Apskritai visa žvejybos kontrolės sistema yra grįsta ilga ir kantria pažeidėjų fiksavimo rutina. Netgi su keliomis meškerėmis žvejojantis žvejys mėgėjas sunkiai patraukiamas atsakomybėn, jei jį sulaikius rankose nėra meškerės, nes jis visada gali pasakyti, kad ne žvejojo, o ilsėjosi gamtoje.