- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruosius 15–20 metų tapo tradicija kiekvienoje Seimo kadencijoje svarstyti Žuvininkystės įstatymą.
Mažintų verslinę žvejybą
Šiuo metu Seimui yra pateiktos svarstyti naujos su žvejyba susijusios pataisos. Prieš Seimo rinkimus kai kurios grupės buvo pasirengusios kategoriškai uždrausti bet kokią verslinę žvejybą Kuršių mariose, o dabar tonas švelnėja.
Siekis saugoti žuvų išteklius apribojant verslinę žvejybą vidaus vandenyse išlieka. Pavyzdžiui, šiuo metu Kuršių mariose žuvis gaudo 46 žvejų įmonės. Jų žvejybos rentabilumas yra menkas, žvejų įmonės vos išgyvena, nes žuvų yra gerokai sumažėję.
Siūloma, kad Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" iš žvejų supirktų verslinės žvejybos limitus.
Seimo nariai siūlo išlaikyti Kuršių mariose verslinę žvejybą, tačiau žvejybos įmonių skaičių sumažinti iki 20. Tuomet padidėtų tų įmonių žvejybos rentabilumas. Galbūt mažesnis skaičius įmonių geriau dirbtų ir į šalies biudžetą atneštų daugiau mokesčių? Dabar žvejybos verslas dažnai įvardijamas kaip parazituojantis, nes žvejai, iš ES gaudami daug pinigų, į valstybės biudžetą moka itin mažai.
Jei žvejų įmonių skaičius Kuršių mariose sumažėtų per pusę, darbo netektų apie 100 žmonių. Lietuvos masteliais tai būtų menkniekis, juo labiau kad dalis žvejų turi ir kitus darbus, gauna pajamų. Gamtai tai neva būtų didžiulė nauda. Kasmet žuvų sugavimas Kuršių mariose sumažėtų apie 500 tonų.
Supirktų žvejybos limitus
Žvejybos įmonių skaičiaus mažinimo veiksmas Lietuvoje yra ne naujiena. Per kelerius pastaruosius metus tokių bendrovių skaičius Lietuvos Baltijos jūros žvejybos sektoriuje smarkiai sumažėjo. Tai vyko natūraliai – žvejų bendroves "išguldė" ekonominiai sunkumai ir dėl jų nuvilniję bankrotai.
Perspektyva: Lietuvos pajūryje be jokių apribojimų būtų gaudomos tik invazinės žuvys grundalai. / V. Matučio nuotr.
Kuršių marių žvejybos versle nedidelės įmonėlės laikosi, nors ir sunkiai, nes dažnai tai yra šeimos narių ar giminių verslas. Siūloma nedideles įmonėles ateityje įteisinti kaip Lietuvos tradicinį žvejybos paveldą. Tai atitiktų istorines tiesas, kad prie Kuršių marių niekada, išskyrus sovietmetį, nebuvo didelių žvejybos įmonių, ja išskirtinai vertėsi žvejų šeimos.
Verslinę žvejybą Kuršių mariose norinti sureguliuoti grupė Seimo narių siūlo žvejų verslą "rentabilizuoti" per verslinės žvejybos limitus. Manoma, kad prie Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" galėtų iš žvejų supirkti žvejybos limitus. Tai būtų tarsi kompensacija už verslą.
Supirkusi limitus Aplinkos ministerija spręstų, kam gali būti suteikta teisė žvejoti, o kas turi eiti ieškoti kito darbo.
Yra tik vienintelis klausimas – iš kur valdžia paims pinigų žvejybos limitams supirkti, o kartu ir žvejus padaryti turtingesnius? Prieš porą metų, kai buvo bandoma greitai uždaryti verslinę žvejybą Kuršių mariose, pagrindinis klausimas kaip tik ir buvo, iš kur paimti pinigų mokėti kompensacijoms už prarastą žvejybos verslą.
Ežerų pavyzdys – Baltijai
Sudėtinga situacija yra ir Baltijos jūros priekrantės žvejyboje. Žvejyba pagal išteklių rodiklius čia vertinama kaip ypač bloga.
Pagal studijos apie verslinės žvejybos intensyvumą Baltijos jūros priekrantėje mokslininkų rekomendacijas, apie trečdalis šiandieninio priekrantės žvejybos verslo yra nereikalingas.
Seimo narių manymu, turi būti sudarytos sąlygos šiems žvejams pasitraukti iš verslo kartu su laivais ir žvejybos įrankiais. Priekrantėje būtų skatinama tik grundalų žvejyba, nes šios invazinės, iš Juodosios jūros atkeliavusios žuvys naikina tradicinių Baltijos jūros žuvų mailių.
Prielaidų smarkiai mažinti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės žvejybą davė ir nuo 2015 m. vykdomų Lietuvos ežerų žvejybos ribojimai. Pagal žuvų išteklių 2017–2021 m. vertinimo ataskaitą, apribojus verslinę žvejybą ežeruose, žuvų biomasė vidutiniškai išaugusi 1,5 karto, o vidutinis žuvų svoris – 1,3–1,4 karto. Verslinės žvejybos sustabdymas Kauno mariose 2013 m. žuvų biomasę pagausinęs vidutiniškai 4 kartus, o atskirų žuvų, pavyzdžiui, sterkų – 2 kartus, ešerių – 8 kartus, kuojų – net 10 kartų.
Tai, kas tinka uždariems ežerams ar Kauno marioms, greičiausiai netiktų nei Baltijos jūros priekrantei, nei Kuršių marioms, nes čia dominuoja praeivės žuvys. Apie tai, ar verta vien Lietuvai mažinti žuvų sugavimą vandens baseinuose, kur ji nėra vienintelė šeimininkė, buvo užsiminęs žuvininkystės ekspertas Remigijus Sakas "Klaipėdos" priedo "Jūra" lapkričio 21 d. straipsnyje "Kokia prasmė drausti verslinę žvejybą?".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“3
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
Balsavimas Klaipėdoje: dėl užsienyje gyvenančios klaipėdietės teko kviesti pareigūnus10
Sekmadienio rytą visoje šalyje bei uostamiestyje prasidėjo pagrindiniai Respublikos prezidento rinkimai ir referendumas. Nuo ryto savo pilietinę pareigą atliko apie 25 proc. klaipėdiečių. Vienoje Klaipėdos rinkimų apylinkėje garsiai savo nuomo...
-
Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas6
Gegužės 11-osios vidurdienį Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas. ...
-
Savaitgalį Palangoje lyja gintarais1
Šį savaitgalį Palangoje šurmuliuoja „Gintarinis savaitgalis“ – į šalies kurortą atvyksta gintarų mylėtojai iš skirtingų Lietuvos kraštų. ...
-
Klaipėdoje rengiamasi atnaujinti centrinį paštą: valstybė žada skirti 7 mln. eurų6
Klaipėdoje ruošiamasi sutvarkyti ir atnaujinti 19-ojo amžiaus pabaigoje statytą centrinio pašto statinių kompleksą. Jį valdantis Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras (KIC) darbus tikisi pradėti 2026 metų prad...
-
Pagerbtas J. Polovinsko-Budrio atminimas7
Jono Polovinsko-Budrio vardas suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai. Į uostamiestį iš JAV atvykęs 1923 metų Klaipėdos išvadavimo karinės operacij...
-
Dar negimusio vaiko šventei – apvali suma6
Vis labiau populiarėja šventė, kurios metu kūdikio besilaukiantys tėvai ir jų artimieji sužino jo lytį. Už tokį vakarėlį kai kurie klaipėdiečiai pasiruošę sumokėti ir sumą, viršijančią 10 tūkst. eurų. ...
-
Kelionė prie kapo – su netikėtomis kliūtimis26
Artimųjų kapus nusprendusi aplankyti protezo dėka judanti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – ją gabenęs automobilis negalėjo įvažiuoti į Joniškės kapines. Paaiškėjo, kad tokia tvarka, kai mašinomis tam tikromis di...
-
Iki mėnesio galo pajūryje vyks karinės pratybos13
Nuo pirmadienio iki pat gegužės pabaigos pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Gyventojai raginami nesibaiminti ir ramiai reaguoti į kariškių pasirodymą bei veiksmus. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...