Kuršių marios vis dar slepia pavojingus Antrojo pasaulinio karo reliktus. Narams išminuotojams dabar dažną dieną tenka iš dugno traukti nesprogusius šaudmenis.
Klaipėdoje, Kuršių mariose, atliekant kasimo ir dugno gilinimo darbus, rasti 425 Antrojo pasaulinio karo laikų įvairaus kalibro artilerijos sviediniai.
Iš Kuršių marių pakrantės šiemet suplanuota pašalinti daugiau kaip 250 tonų sausos nendrių biomasės ir taip iš vandens išimti rekordiškai didelį su žemės ūkio tarša ir nuotekomis į vandenį patekusių maistinių medžiagų kiekį: apie 0,3 tonų fosforo ir 1,05 tonų azoto ir 273 tonų BDS7 junginio.
Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi pritarti bendradarbiavimo sutarčiai su kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“, kuri įsipareigos uostamiestyje visiškai finansuoti naujų paviršinių nuotekų valymo įrenginių projektavimą ir statybą. Skaičiuojama, kad toks sprendimas leis miestui preliminariai sutaupyti apie 2,2 mln. eurų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė iniciatyvai numatyti kompensacijas Kuršių marių žvejams, kurie, apribojus verslinę žvejybą, netektų dalies pajamų ar viso verslo.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme baigiamas nagrinėti kartono gamintojos „Grigeo Klaipėda“ ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ginčas dėl pakartotinio bendrovės poveikio Kuršių marių būklei vertinimo. Surinkus naujus faktinius duomenis ir išsiskiriant mokslininkų, aplinkosaugininkų, ekspertų bei institucijų pozicijoms sprendžiama dėl įpareigojimo institucijai procedūrą atlikti pakartotinai.
Dešimtmetį vis prastėjant Kuršių marių būklei, Aplinkos ministerija gegužę ketina pristatyti naują dokumentą, kuriame bus numatyta apie 150 priemonių, skirtų šalies telkinių vandens būklės pagerinimui.
Stiprus vėjas verčia klaipėdiečius nekišti nosies iš namų. Ugniagesiai tikino, kad darbo šeštadienį ryte kur kas mažiau nei per sausio gale per pajūrį praūžusią audrą „Malik“.
Naujausiais aplinkosaugininkų duomenimis, Kuršių marių užterštumas siekia kritinę ribą. Nors pernai daugiausia su vandenų tarša susijusių pažeidimų padarė gyventojai, netinkamai tvarkę savo nuotekas, vis tik didžiausiu kenkėju išlieka žemės ūkis, dideli teršalų kiekiai Kuršių marias pasiekia ir iš užsienio valstybių.