Atlieka įvairius tyrimus

Jau ne vienus metus Baltijos jūros pilkųjų ruonių reabilitaciją atlieka Lietuvos jūrų muziejus, nes jis turi specialistų, galinčių prižiūrėti ir slaugyti šiuos jūrų gyvūnus.

Kasmet Lietuvos pajūryje randama apie 20 sužalotų, nusilpusių ruonių jauniklių. Jų antplūdis tradiciškai prasideda balandžio mėnesį.

Jie yra sugaunami, vertinama jų sveikata, daromi kraujo, virusologiniai ir kitokie tyrimai.

Esant reikalui, ruoniai gydomi, šeriami, stiprinami vitaminais ir vėl į laisvę paleidžiami, kai pasiekia 40 kg svorį. To reikalauja aplinkosaugininkai, tokia yra ir ruonių jauniklių auginimo nelaisvėje programa.

Tarp rastų ruonių pasitaiko ir labai silpnų, ne visi išgyvena. Žuvę ruoniai perduodami Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejui. Jei šis atsisako, ruoniai gali būti perduodami ir Lietuvos mokymo įstaigoms. Iš žuvusių ruonių gali būti daromos mokomosios priemonės. Numatyta, kad smarkiai sužeistiems ruoniams gali būti atliekama ir eutanazija.

Pokytis: po reabilitacijos dažnas ruonis yra guvus ir pasirengęs grįžti į jūrą. Muziejus.lt nuotr.

Centras atvers duris

Aplinkosaugininkai kasmet ruonių reabilitacijai skiria maždaug iki 20 tūkst. eurų. Tradiciškai  ruonių reabilitacija vyksta nuo pavasario iki rudens. Paskutinis jos terminas yra spalio pabaiga.

Kopgalyje numatyta atverti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.

Šiemet Lietuvos jūrų muziejuje numatyta ir svarbi data, kuri susijusi su jūrų gyvūnų reabilitacija. Kopgalyje numatyta atverti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Jo statyba kainavo apie 3 mln. eurų. Dalis pinigų skirta pagal ES paramą.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre bus slaugomi ne tik ruoniai, bet ir kiti gyvūnai, jūriniai paukščiai.

Artimiausias toks reabilitacijos centras Baltijos jūroje veikia Lenkijoje, Helio pusiasalyje.

Po reabilitacijos ne visi slaugyti ruoniai grįžta atgal į jūrą. Kai kurie neprisitaiko gyventi laukinėmis sąlygomis ir visam laikui pasilieka Lietuvos jūrų muziejuje.

Pagalba: į Lietuvos jūrų muziejų patenka silpni jaunikliai ruoniukai. Muziejus.lt nuotr.

Ruoniai sparčiai nyksta

Baltijos jūroje ruonių nuolat mažėja. Manoma, kad tam įtakos, panašiai kaip ir menkėms, turėjo jūros tarša ir klimato kaita. Viena iš priežasčių gali būti ir tos pačios menkės, kuriomis ruoniai mielai maitinosi, bet jų liko mažai.

Preliminariais duomenimis, 2021 m. visos Baltijos jūros ruonių populiaciją sudaro apie 30 tūkst. ruonių. Daugiausia ruonių yra išlikę Botnijos, Suomijos įlankų dalyse.

Lietuvos pajūryje ruonių drastiškai mažėjo. Dėl to buvo kaltinami ir žvejai, kurie neva naikino žuvis iš tinklų traukiančius ruonius. Tai, kad žvejai naikino ruonius, tebuvo tik kalbos, nes nėra jokio patvirtinimo – nė vienas žvejys aplinkosaugininkams nėra nei įkliuvęs, nei užfiksuotas naikinantis ruonius.

Ruoniai yra įtraukti į mūsų šalies Raudonąją knygą.