- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Žvejyba: iš tralo Baltijoje išpilamos sugautos žuvys.
-
Tyrimas: iš laivo „Mintis“ imami įvairūs dugno nuosėdų mėginiai.
-
Įtaka: Baltijos jūros dugno vietos po tralavimo su balkšvos spalvos Beggiatoa genties bakterijomis.
-
Schema: vykdant ankstesnius tyrimus Baltijos jūros Lietuvos vandenyse fiksuotos intensyviausio tralavimo vietos.
Aplinkos apsaugos agentūra analizuos, kaip Baltijos jūros dugną gaudant žuvis veikia tralavimas.
Dvejų metų tyrimas
„Dugniniai tralavimai yra vienas efektyviausių žvejybos būdų, bet tuo pačiu jie itin žaloja jūros dugną. Tralavimai vykdomi apie 75 proc. visos Baltijos jūros išskirtinės ekonominės zonos bent kartą“, - teigta Aplinkos apsaugos agentūros medžiagoje, kuri pateikta ieškant tyrėjo, kuris analizuos tralavimo įtaką.
Šiam tyrimui numatyta maždaug 66 tūkst. eurų suma, kuri skiriama iš ES lėšų.
Ypač žalingi tralavimai lengvesnėje jūros dalyje su smėlio dugnu. Tokių vietų nemažai yra Baltijos jūros Lietuvos pakrantėse.
Numatyta, kad tralavimo tyrimai bus atliekami 20 mėnesių iki 2020 metų su galimu jų pratęsimu pusmetį.
Kiek ilgai išlieka žymės?
Po tyrimo planuojama nustatyti rajonus, kuriuose vyksta intensyvesnis tralavimas.
Tralavimų intensyvumas bus vertinamas pagal laivų stebėjimo sistemos duomenis. Visi laivai, taip pat ir žvejybiniai privalo turėti jų vietos nustatymo jūroje sistemas.
Intensyvaus tralavimo zonose jūroje 40-80 metrų gyliuose, kur yra smėlio - dumblo dugnas, planuojama atlikti netgi akustinius tyrimus. Kokybiškai tokius tyrimus galima atlikti su sonaru ir daugiaspinduliniu echolotu.
Panašiems tyrimams vykdyti puikiai tinka Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“.
Intensyvesnis Baltijos jūros dugno tyrimas iš dalies susijęs ir su tuo, kad Baltijos jūroje pastaraisiais metais katastrofiškai sumažėjo vertingų žuvų - menkių. Tai iš dalies siejama ir su tralavimu, nes jis sunaikina dugno bendrijas, kurios yra įvairių Baltijos jūros žuvų maitinimosi bazė.
Atliekant tyrimus bus bandoma išsiaiškinti, kiek ilgai jūros dugne išlieka tralų žymės, kaip greitai atsikuria dugno gyvūnų bendrijos.
Ankstesnis tyrimas nustebino
Panašus tyrimas Lietuvoje jau buvo atliktas anksčiau. Jį 2014-2016 m. vykdė Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų grupė.
Tyrimas parodė, kad padėtis dėl tralavimo nėra gera.
Tuomet iš beveik ketvirčio milijonų laivų stebėjimo sistemos įrašų buvo išskirti 69 tūkst. įrašų laivų, kurie traluoja. Atlikus jų plaukimo trajektorijų analizę paaiškėjo, kad intensyviausi tralavimai nuolat vykdyti pietvakarinėje Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyje 30–70 m gylyje.
Tyrimų metų paaiškėjo, kad žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, jų plotis – iki 4 metrų. Tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai ir kiti, kurie yra svarbus dugninių žuvų maisto šaltinis.
Tyrimas davė ir teigiamos informacijos – tik apie 10 proc. intensyvaus tralavimo teritorijų persidengia su rajonais, kurie svarbūs Lietuvos vandenyse žiemojančioms ir nykstančioms jūrinėms antims – nuodėgulėms. Šie jūriniai paukščiai retai matomi krante, maitinasi dugno gyvūnais panerdami į 30–40 m gylį. Jūros dugno būklė jiems yra ypač svarbi.
Prieš 4-5 metus vykusiuose tyrimuose mokslininkus nustebino vaizdai, kurie atskleidė iki tol nežinomą dugninio tralavimo poveikį – sieros vandeniliu turtingų gilių nuosėdų atidengimą jūros dugno paviršiuje. Šiose vietose nėra deguonies. Jūros dugno gyvūnams nuodingu sieros vandeniliu čia maitinasi Beggiatoa genties bakterijos. Jų kolonijos jūros dugne lengvai atpažįstamos, nes kaupdamos sierą įgauna balkšvą spalvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...