Dvejų metų tyrimas

„Dugniniai tralavimai yra vienas efektyviausių žvejybos būdų, bet tuo pačiu jie itin žaloja jūros dugną. Tralavimai vykdomi apie 75 proc. visos Baltijos jūros išskirtinės ekonominės zonos bent kartą“, - teigta Aplinkos apsaugos agentūros medžiagoje, kuri pateikta ieškant tyrėjo, kuris analizuos tralavimo įtaką.

Šiam tyrimui numatyta maždaug 66 tūkst. eurų suma, kuri skiriama iš ES lėšų.

Ypač žalingi tralavimai lengvesnėje jūros dalyje su smėlio dugnu. Tokių vietų nemažai yra Baltijos jūros Lietuvos pakrantėse.

Numatyta, kad tralavimo tyrimai bus atliekami 20 mėnesių iki 2020 metų su galimu jų pratęsimu pusmetį.

Kiek ilgai išlieka žymės?

Po tyrimo planuojama nustatyti rajonus, kuriuose vyksta intensyvesnis tralavimas.

Tralavimų intensyvumas bus vertinamas pagal laivų stebėjimo sistemos duomenis. Visi laivai, taip pat ir žvejybiniai privalo turėti jų vietos nustatymo jūroje sistemas.

Intensyvaus tralavimo zonose jūroje 40-80 metrų gyliuose, kur yra smėlio - dumblo dugnas, planuojama atlikti netgi akustinius tyrimus. Kokybiškai tokius tyrimus galima atlikti su sonaru ir daugiaspinduliniu echolotu.

Panašiems tyrimams vykdyti puikiai tinka Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. 

Intensyvesnis Baltijos jūros dugno tyrimas iš dalies susijęs ir su tuo, kad Baltijos jūroje pastaraisiais metais katastrofiškai sumažėjo vertingų žuvų - menkių. Tai iš dalies siejama ir su tralavimu, nes jis sunaikina dugno bendrijas, kurios yra įvairių Baltijos jūros žuvų maitinimosi bazė.

Atliekant tyrimus bus bandoma išsiaiškinti, kiek ilgai jūros dugne išlieka tralų žymės, kaip  greitai atsikuria dugno gyvūnų bendrijos.

Ankstesnis tyrimas nustebino

Panašus tyrimas Lietuvoje jau buvo atliktas anksčiau. Jį 2014-2016 m. vykdė Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų grupė.

Tyrimas parodė, kad padėtis dėl tralavimo nėra gera.

Tuomet iš beveik ketvirčio milijonų laivų stebėjimo sistemos įrašų buvo išskirti 69 tūkst. įrašų laivų, kurie traluoja. Atlikus jų plaukimo trajektorijų analizę paaiškėjo, kad intensyviausi tralavimai nuolat vykdyti pietvakarinėje Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyje 30–70 m gylyje.

Tyrimų metų paaiškėjo, kad žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, jų plotis – iki 4 metrų. Tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai ir kiti, kurie yra svarbus dugninių žuvų maisto šaltinis.

Tyrimas davė ir teigiamos informacijos – tik apie 10 proc. intensyvaus tralavimo teritorijų persidengia su rajonais, kurie svarbūs Lietuvos vandenyse žiemojančioms ir nykstančioms jūrinėms antims – nuodėgulėms. Šie jūriniai paukščiai retai matomi krante, maitinasi dugno gyvūnais panerdami į 30–40 m gylį. Jūros dugno būklė jiems yra ypač svarbi.

Prieš 4-5 metus vykusiuose tyrimuose mokslininkus nustebino vaizdai, kurie atskleidė iki tol nežinomą dugninio tralavimo poveikį – sieros vandeniliu turtingų gilių nuosėdų atidengimą jūros dugno paviršiuje. Šiose vietose nėra deguonies. Jūros dugno gyvūnams nuodingu sieros vandeniliu čia maitinasi Beggiatoa genties bakterijos. Jų kolonijos jūros dugne lengvai atpažįstamos, nes kaupdamos sierą įgauna balkšvą spalvą.