Gidus ištiko šokas

Bene rekordinį kruizinių laivų sezoną prognozavę uostininkai šiandien jau abejoja, ar bent vienas keleivinis laineris iš viso šiemet atplauks į Klaipėdą.

Vis dėlto Jūrų uosto direkcijos tinklalapyje dar skelbiama, kad pirmasis laivas miestą galbūt aplankys gegužės 31-ąją, o iki spalio pabaigos turėtų atplaukti iš viso 45 keleiviniai laivai.

Tačiau tai daugiau teorinė tikimybė, o praktiškai su turizmo sezonu susiję verslai šiuos metus jau laidoja.

Taip nusiteikę ir Klaipėdos apskrities gidų gildijos atstovai. Ši gildija vienija per šimtą gidų iš Klaipėdos, Palangos ir Gargždų.

"Situacija labai liūdna. Tie, kurie dirbo su užsieniečiais turistais, nusiteikė, kad sezono visai nebus. Tie, kurie dirbo su lietuvių grupėmis, dar tikisi, jog kas nors kur nors pajudės. Tų, kurie lydėdavo mūsų tautiečius į užsienį, veikla labai priklausys nuo to, kaip bus atveriamos valstybių sienos, ar žmonės turės pinigų kelionėms. Šitą sezoną iš dienotvarkės galime išbraukti, nes jei jis ir prasidės, tai bus labiau pavieniai atvejai", – apgailestavo Klaipėdos apskrities gidų gildijos vadovė Rasa Miuller.

Šitą sezoną iš dienotvarkės galime išbraukti.

Ji teigė, kad gildijoje yra maždaug ketvirtadalis žmonių, kurie gyvena vien tik iš turizmo.

O dauguma tokių, kuriems gido paslaugos yra pagalbinis verslas.

"Taigi šiemet ir tų papildomų pajamų daug kam labai pritrūks. Tuo labiau, jei žmogus dirba pagal darbo sutartį nors ir ketvirtį etato, jam jokios išmokos nepriklauso. Situacija gal ir netragiška, bet labai sudėtinga. Tokių atvejų dar nėra buvę per visą mano darbo praktiką. Ir šito tikrai niekas nesitikėjo. Galėjo būti laivų daugiau ar mažiau, bet žmonės kažkaip keliavo, bet kad taip viskas sustotų, tikrai dar nėra buvę", – teigė R.Miuller.

Bijo prekiauti dėl viruso

Bendrovės "Naujasis turgus" direktorius Viačeslavas Karmanovas, šiuo metu vadovaujantis ir "Senajam turgui", pasidžiaugė bent tuo, kad pagaliau turguje leido prekiauti sodinukais.

"Pas mus situacija nelabai gera, netgi liūdna. Krito pirkėjų skaičius, labai ženklus žmonių sumažėjimas turgavietėse. Mažėja ir prekybininkų, nes nemažai jų priklauso rizikos grupei, jie bijo prekiauti dėl savo pačių sveikatos", – kalbėjo V.Karmanovas.

Anot turgaus vadovo, sumažėjo prekiaujančiųjų mėsa ir jos gaminiais, taip pat žuvų ir daržovių prekiautojų.

Viačeslavas Karmanovas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Pavyzdžiui, pas mus, Naujajame turguje, antrasis paviljono aukštas visiškai tuščias, prekiauti gėlėmis juk neleidžiama. Tie žmonės, kuriems nuomojame patalpas, kol kas dirbti negali. Tik leido prekiauti rūbais lauke. Tačiau iš 21 prekiautojo kol kas dirbs tik 8. Kreipėmės į valdžios instancijas, kaip nukentėjusieji nuo COVID-19, prašome mokesčių, paskolos grąžinimo atidėjimų", – teigė V.Karmanovas.

Direktoriaus teigimu, turgaus pajamos krito apie 45 proc., prognozuojamas ir tolesnis pajamų kritimas, nes, pasak V.Karmanovo, šiuo metu nedarbas auga, vartojimas mažėja.

"Vartojimas nukrito apie 30–40 proc., pirkėjų per karantiną yra mažiau, nei buvo iki tol. Tas pats ir Senajame turguje. Ten situacija ir anksčiau buvo prasta, tai dabar prošvaisčių visai nematyti. Halėje vos vienas kitas pirkėjas pasirodo", – tvirtino V.Karmanovas.

Padėtis nepavydėtina

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentas Aras Mileška tikino, jog visų smulkiųjų verslininkų, kurių regione yra apie 5 tūkst., padėtis šiuo laikotarpiu itin rimta.

"Šiuo metu bendras vaizdas labai prastas. Viliamės, kad verslo atsigavimas bus gana greitas, bet dabar viskas labai skausminga tiek ekonomiškai, tiek psichologiškai. Ir Vyriausybės parama vargu ar išgelbės šitą situaciją. Verslo atpalaidavimas duotų kur kas didesnę naudą nei kažkokia parama, kuri realiai nieko nekeis. Stojanti gamyba, prekyba ir kiti procesai negrįžtamai daro žalą, kuri tikrai atsilieps verslui, ir labai skaudžiai. Piniginės pašalpos nieko neišgelbės", – pabrėžė A.Mileška.

Situacija: daugiau nei mėnesį trunkantis karantinas smulkiesiems Klaipėdos verslams sudavė milžinišką smūgį, po kurio dalis jų vargiai atsigaus. (Shutterstock nuotr.)

Kalbėdamas apie smulkiuosius verslininkus, jis atkreipė dėmesį, kad ne visų verslininkų situacija vienoda – vieni stipresni, kiti silpnesni ir nuo to priklauso jų išlikimas.

"Seniems prityrusiems verslams, kurie karantino laikotarpiu priėmė radikalias ir nelabai populiarias priemones, bus lengviau išlikti negu tiems, kurie su tokia krize susidūrė pirmą kartą ir manė, kad lengvai praslys", – pastebėjo A.Mileška.

Didžiosios įmonės – stabilios

Stambiųjų ir vidutinių verslų situacija kiek kitokia.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) vykdančioji direktorė Jolanta Juškevičienė teigė, kad atliko asociacijos narių, kurių dauguma – stambios ir vidutinės įmonės, apklausą ir kol kas jokių nusiskundimų iš jų nesulaukė.

"Visi įsitempę laukia, kokia bus pabaiga, kada jau galės finišuoti, ir tik tada galės vertinti pasekmes. Visi stengiasi, ieško galimybių. Žinome, kad statybos įmonės ir "Vakarų laivų remontas" buvo susidūrę su problemomis dėl užsieniečių įdarbinimo. Tačiau iš mūsų asociacijos narių tikrai neteko girdėti, kad kam nors labai blogai, užsidaro ar bankrutuoja", – kalbėjo J.Juškevičienė.

KPA vienija per pusę šimto stambių ir vidutinių uostamiesčio įmonių.

Asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška patvirtino – jo vadovaujamoje uosto krovos kompanijoje "Klaipėdos Smeltė" dirbama tokiu pat režimu kaip ir pernai.

"Kol kas pandemija mūsų įmonės nepaveikė, bet nėra jokių garantijų, kad nepaveiks. Yra tam tikras inercijos momentas. Krovinių kiekis liko toks pat. Bet prognozės tokios, kad veikiausiai bus kritimas. O mes kol kas tvarkome savo aikšteles, vyksta atidavimo vertinti procedūros. Atsivežėme naują kraną, bet negalime jo paleisti dirbti, nes suomiai, kurie jį pagamino, negali atvykti į Lietuvą jį sumontuoti", – problemomis dalijosi R.Juška.

Verslininkas pripažino, kad karantino laikotarpiu nė vieno darbuotojo neatleido.

Esą buvo priimtas bendrovės valdybos sprendimas šiuo laikotarpiu išlaikyti visas darbo vietas.

Bedarbiai, skundai ir atleidimai

Tačiau ne visi linkę ar pajėgūs išlaikyti darbo vietas.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas Vytautas Ročys tikino, kad telefonai jo įstaigoje netyla visą dieną.

"Dabar aktualiausi klausimai – prastovos, darbuotojų atleidimai iš darbo, spaudimas išeiti neapmokamų atostogų, apsaugos priemonių aprūpinimas. Į antrą planą pasitraukė nelegalus darbas, nelaimingi atsitikimai darbe. Tai niekur nedingo, bet jų gerokai sumažėjo. Dabar vienas aktualiausių klausimų yra darbuotojų atleidimas iš darbo", – pabrėžė V.Ročys.

Buvusios Darbo biržos, dabar Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 13–19 d. Lietuvoje užfiksuotas 11,1 proc. nedarbas.

Bedarbių šalyje registruota per 190 tūkst.

Nuo balandžio 2 iki 21 d. Lietuvoje 18 verslo įmonių pranešė apie masinius darbuotojų atleidimus (planuojama iš viso atleisti 2 051 darbuotoją).

Daugiausia žmonių atleisti ketina rūbus siuvanti bendrovė "Rožė" iš Vilniaus (76 darbuotojai), bendrovės "Agromėsa" (70), "Topo grupė" (59), Klaipėdoje registruota įmonė "Baltijos eukutecas" (47).

Profsąjungų atstovas Raimundas Tamošauskas teigė irgi sulaukiantis nemažai pagalbos šauksmo signalų iš darbuotojų.

"Šita situacija, aišku, šiek tiek kitokia. Tačiau dauguma verslų, užsiimančių gamyba, dirba. Bet kai kuriose įmonėse po truputį prasideda gamybos mažinimas. Kol kas ieškomi sprendimai – darbuotojai išleidžiami kasmetinių atostogų ar šiek tiek mažinamas darbo krūvis. Kažkokių didelių pažeidimų kol kas nėra", – pastebėjo R.Tamošauskas.

COVID-19 paveikė Lietuvos verslą

Beveik 87 proc. Lietuvos įmonių pajuto neigiamą koronaviruso poveikį, per 70 proc. verslų pajamos smuko. Vidutiniškai sumažėjimas siekia 47 proc.

19 proc. respondentų teigia, kad jų pajamos nepakito, o 10 proc. respondentų pajamos padidėjo 27 proc.

61 proc. respondentų kaip neigiamą koronaviruso krizės padarinį įvardijo darbą nuotoliniu būdu, 59 proc. – svarbių renginių ar susirinkimų atšaukimą, 59 proc. – sumažėjusias įmonės pajamas, 56 proc. – sumažėjusią prekių ar paslaugų paklausą.

4 proc. apklausos respondentų teigė neigiamo poveikio nepajutę.

Lyginant vasarį ir kovą gautas pajamas, 70 proc. įmonių pajamos sumažėjo.

Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojų skaičių sumažino 34 proc. įmonių (sumažėjimas siekia vidutiniškai 19 proc.).

63 proc. įmonių darbuotojų skaičius nekito. 4 proc. įmonių darbuotojų skaičius išaugo (vidutiniškai 5 proc.).

Kokios ekonominės aplinkos po karantino atšaukimo verslininkai tikisi likusiems 2020 m.? Rezultatai parodė, kad neigiamai nusiteikusių respondentų (56 proc.) yra dvigubai daugiau negu teigiamai (28 proc.).

Šaltinis: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovo B.Adomavičiaus apklausa.