UNESCO konvencijos apsauga

Toks sąrašas sudaromas tam, kad ginkluoto konflikto metu priešas būtų įspėjamas, kokios vertybės Lietuvoje yra saugomos pagal UNESCO principus.

1954 m. gegužės 14 d. Hagoje priimta UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija numato, kurios kilnojamosios ir nekilnojamosios vertybės yra ypač svarbios kiekvienos tautos kultūros paveldui ir vietovėms.

UNESCO konvencijoje numatoma, kaip turėtų būti užtikrinama kultūros vertybių apsauga ir pagarba joms specialiųjų operacijų, karo ar okupacijos metu.

UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija numato, kad statiniai ir kitos kultūros vertybės turėtų būti pažymėtos specialiu simboliu. Tai tarsi turėtų garantuoti, kad karinio konflikto metu tokie paveldo objektai nebus bombarduojami, deginami ar kaip nors kitaip naikinami.

Maketas: taip galėjo atrodyti paskutinioji Mėmelburgo pilis. "Wikipedia.org" nuotr.

Vertybės Klaipėdoje ir regione

Į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo statinių sąrašą įtraukti 148 Lietuvos objektai. Tai įvairios pilys, dvarai, bažnyčios, vienuolynai, rūmai, teatrų, pašto pastatai, istoriniai kompleksai, kolegijų, seminarijų, buvusių valdžios institucijų pastatai, istoriniai techniniai kompleksai, atskiros istorinę vertę turinčios sodybos.

Iš Klaipėdos miesto į šį sąrašą įtrauktas Klaipėdos dramos teatras, Nerijos fortas Kopgalyje, Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas, Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksas, Klaipėdos kareivinių statinių kompleksas, kur yra vadinamosios raudonosios kazarmos ir kur dabar įsikūręs Klaipėdos universitetas, namo ir statinių kompleksas Didžiojoje Vandens gatvėje 2.

Numatytos vietos, kuriose ginkluoto konflikto atveju būtų saugomos kilnojamosios Lietuvos vertybės.

Į šį sąrašą įtrauktas ir netoli Klaipėdos esantis laivybos objektas – Pervalkos švyturys Kuršių mariose. Taip pat Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksas, Plungės dvaro sodyba.

Tarp išskirtinę UNESCO lygio vertę turinčių vietovių įtraukta visa Kuršių nerija, Eketės (Kalotės) piliakalnis su gyvenviete.

Numatytos vietos, kuriose ginkluoto konflikto atveju būtų saugomos kilnojamosios Lietuvos vertybės. Tai Lietuvos jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, Prano Domšaičio galerija, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka ir Klaipėdos regioninis valstybės archyvas.

Klaipėdos rajone saugotinu objektu laikomas lakūno Stepono Dariaus gimtinės muziejaus pastatas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Nidoje.

Išskirtinis: Prūsijos laikais statytas Klaipėdos kareivinių statinių kompleksas. "Sa.lt" nuotr.

Išskirtiniai kompleksai

Dalis Klaipėdos vertybių buvo pristatytos ir šiame projekte, nes jos apima laikotarpį, gerokai senesnį nei XX a.

Seniausias ir itin vertingas Klaipėdos objektas yra Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas. Mėmelburgo pilis pirmą kartą paminėta 1252 m. liepos 29 d. Ši diena laikoma Klaipėdos gimtadieniu.

Iš pačios seniausios medinės Mėmelburgo pilies iki mūsų dienų niekas "neišgyveno". Pilies gyvavimas tęsėsi amžius, ji buvo griaunama ir vėl perstatoma. XIX a. antroje pusėje buvo nugriauti paskutiniai jos mūrai. Tačiau iš jos iki mūsų dienų išliko dvi poternos, bastionai, vakarinė kurtina ir fosos dalis. Pilį bent iš dalies ketinama atstatyti su didžiuoju bokštu. Pilies atstatymo procesas jau yra prasidėjęs.

Nerijos fortas Kopgalyje ypatingas tuo, kad tai yra vienintelis toks išlikęs XIX a. statytas Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Per Antrąjį pasaulinį karą dalis centrinio forto pastato buvo sunaikinta. 1975–1979 m. vyko forto rekonstrukcija, jis pritaikytas Jūrų muziejui. Fortas buvo atstatytas, įskaitant buvusius sandėlius, parako saugyklas, poternas ir kaponierius. Neatstatytas tik buvęs redutas.

Vieta: Nerijos forto vidinis kiemas, kur įkurtas Lietuvos jūrų muziejus. LJM nuotr.

Dabartinio Klaipėdos dramos teatro pastato statytoju yra laikomas škotas Džonas Masonas. Anuometiniame Mėmelyje valdęs laivus, mėgęs sportinį buriavimą, jis po gaisro nusipirko sudegusį namą, kurio vietoje 1857 m. pastatė dabartinį dramos teatro pastatą.

Istorine vertybe laikomas Klaipėdos kareivinių statinių kompleksas, pastatytas 1904–1907 m. Jis statytas kaip Prūsijos kariuomenės kareivinių kompleksas. Tokia jo paskirtis buvo ir sovietiniais metais. Tik po nepriklausomybės atkūrimo 1993 m. pastatas perduotas Klaipėdos universitetui. Kompleksas išliko beveik toks pats, koks buvo nuo pat pradžių.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.