Pateisins „smėlio“ pinigus

Ar tai nėra bandymas tiesiog pateisinti iki šiol pajūrio paplūdimių „maitinimui“ išleistus milijonus eurų?

Pinigai pajūrio juostos tvarkymo 2014–2020 m. programos įvertinimui ir 2021–2020 m. programos parengimui numatyti iš ES programų, kurios susijusios su klimato kaita.

Aiškiai nurodyta, kad bus analizuojama, kaip 2014–2020 m. laikotarpiu buvo saugomi ir tvarkomi jūros krantai, kaip jiems naudotos ES fondų ir Lietuvos valstybės lėšos.

Natūraliai kyla klausimas, ar nebūtų naudingiau, jei klimato kaitai skirti pinigai būtų ne „pilami į jūrą“ smėlio pavidalu, o ant jūros kranto būtų įrenginėjamos bangas gesinančios bunos?

Taip yra daroma Vokietijos, Lenkijos pajūryje, netgi prie Kaliningrado srities krantų. O Lietuva „pila pinigus“ (smėlį) tiesiog į jūrą. Po to pasamdoma kokia nors kompanija, kuri tai pateisintų sukurdama pajūrio tvarkymo programos įvertinimo dokumentą.

Kasmet išplauna pajūrį

Vėl bus kuriama programa su nauju smėlio pylimu į pajūrio zoną.

Numatyta, kad bus vertinama tiek Baltijos jūros kranto žemyninės dalies, tiek Kuršių nerijos dalies erozija. Techninėse sąlygose numatyta, kad turėtų būti įvertintas krantų tvarkymo darbų efektyvumas erozijai jautriausiose vietose. Planuojama įvertinti ir paplūdimio zonose esančio smėlio tūrį.

Toks noras skamba keistai, žinant, kad ir kiek į pajūrio zoną būtų pilama smėlio, kasmet po didesnių žiemos audrų kai kurie paplūdimiai, ypač prie Palangos, išplaunami beveik iki pat kopų.

Vertėtų prisiminti prie Palangos tilto dar grafo Juozo Tiškevičiaus laikais įrengtą pakrantės apsaugos buną. Išardžius ją ir prasidėjo kasmetinis Palangos paplūdimio išplovimas prie jūros tilto.

Kaip saugosimės erozijos?

Naują pajūrio krantų tvarkymo programą iki 2030 m. planuojama parengti iki 2022 m. spalio pabaigos. Ji apimtų pirmąjį pajūrio tvarkymo etapą iki 2025 m. ir antrąjį iki 2030 m. Pirmojo tvarkymo etapo programa būtų detalesnė. Ji numatytų ir įvairių darbų eiliškumą.

Būtų numatyta bendra krantų tvarkymo strategija ir konkrečios priemonės krantams apsaugoti.

Gal jau pagaliau ir Lietuvoje, kaip vyksta kitose šalyse, kažkas jau išdrįs nurodyti, kad norint apsaugoti jūros krantus būtina bent dalyje ruožų įrengti bunas.

Juo labiau kad sąlygose nurodyta, kad turėtų būti įvertinta prie Baltijos jūros esančių kaimyninių šalių jūros krantų apsaugos nuo erozijos patirtis. Planuojama konsultuotis ne tik su ekspertais, bet ir savivaldybėmis, visuomeninkais.

Numatoma parengti bent keletą skirtingų krantų tvarkymo iki 2030 m. alternatyvų.