Vidutines pajamas uždirbančios šeimos savo vaikams per mėnesį išgali skirti kelis kartus mažesnę sumą nei valstybė kūdikių ar globos namų auklėtiniams. Ši neteisybė kol kas – nepataisoma, nes pagal Lietuvoje gyvuojančius įstatymus būtent vidurinioji klasė tempia visą mokesčių naštą šalyje.

Suduria galą su galu

Klaipėdietė Virginija yra išsiskyrusi ir augina du sūnus. Buvęs vyras gyvena užsienyje, tad teismo nustatytus alimentus ji gauna nereguliariai. Moteris per mėnesį uždirba statistinę vidutinę algą, tai yra 1,8 tūkst. litų, atskaičiavus mokesčius.

"Tai yra vienintelės mano pajamos per mėnesį, dirbu paslaugų sferoje. Visa laimė, kad su vaikais turime savo būstą ir nesame įsiskolinę bankams. Kadangi formaliai gaunu alimentus, tai jokios pašalpos ar išmokos mums ir nepriklauso", – teigė Virginija.

Moteris tvirtino, kad jos uždirbamos algos trims asmenims šiaip taip užtenka. Vienas vaikas – moksleivis, kitas lanko darželį. Taigi pramogas ir knygų pirkimą neretai tenka atidėti, kol baigsis šildymo sezonas.

Neteisybė – akivaizdi

Klaipėdietė vaikams per mėnesį (maistui, drabužiams, avalynei, ugdymo reikmenims ir kitiems poreikiams) vidutiniškai gali skirti po 500 litų. Tai yra po 16 litų ir 60 centų per dieną.

Palyginimui, kalėjime kalinčio kalinio išlaikymas valstybei per mėnesį kainuoja 1 380 litų, per dieną – 46 litus. Iš jų – 21 litas skiriamas kalėjimo darbuotojų algoms.

Bet kuriuo atveju valstybė kaliniui per dieną atseikėja 10 litų daugiau nei savo vaikams gali skirti vidutines pajamas uždirbanti ir mokesčius valstybei mokanti vieniša mama.
O štai kūdikių namuose augančio mažylio išlaikymas per mėnesį valstybei kainuoja 2 488 litus, per dieną – 82,93 lito.

Tai yra beveik penkis kartus daugiau nei iš savo tėvų gauna viduriniosios klasės šeimos vaikas ir 30 proc. daugiau nei vidutinė mėnesio alga, už kurią paprastai turi išgyventi du trys asmenys.

Tiesa, kūdikių namų globotinius darbuotojai prižiūri 24 valandas per parą. Į jų išlaikymą įskaičiuotos ir medicinos bei ugdymo paslaugos, taip pat socialinė globa.

Tai – viena brangiausių struktūrų, kurioje tiek daug valstybei kainuoja vieno žmogaus išlaikymas.
Vaikų globos namuose vidutiniškai vieno vaiko išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 2,2 tūkst. litų.

Už kiekvieną šeimynoje globojamą vaiką kas mėnesį valstybė skiria vaiko globos išmoką – 520 litų ir vaiko globos išmokos tikslinį priedą šeimynos veiklai finansuoti dar – 520 litų.

Kas veža, tam krauna

Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, šios neteisybės ištaisyti Lietuvoje neįmanoma, kol valstybėje egzistuos toks socialinis-ekonominis modelis.

"Šis modelis pas mus taip ir sukonstruotas, kad visą valstybės išlaikymo naštą turėtų prisiimti vidurinysis sluoksnis, priėmus savotišką nuostatą, kad šitie žmonės yra darbštūs, sąžiningi ir jie kaip nors išgyvens. Na, ir jie iš paskutiniųjų bando išgyventi", – ironizavo A.Maldeikienė.

Pasak ekonomistės, šitas valstybės modelis nukreiptas, kad apsaugotų labai turtingų žmonių interesus, nes jų mokami mokesčiai santykinai yra maži ir jie turi galimybes dar juos sumažinti, pradedant nuo gyvybės draudimo iki pensijų kaupimo lengvatų, kurios sunkiai prieinamos viduriniam sluoksniui.

"Ir dar valstybė remia tą apatinį visuomenės sluoksnį, kuris nenori nieko daryti. Tame sluoksnyje net ir vaikas bus labiau apsaugotas, nes juo pasirūpins valstybė, vidurinio sluoksnio vaikų atrama tik – tėvai. Toks yra modelis. O kad lietuviai šito nenori keisti, tai – primityvios tautos bruožas. Tai yra tauta, kuri nenori galvoti apie savo ateitį", – neslėpė A.Maldeikienė.

Mokslininkės nuomone, vidurinysis visuomenės sluoksnis, bedirbdamas ir nuolat tempdamas tokią mokesčių naštą, liovėsi mąstyti.

"Kai dirba ir mato, kad nepragyvena, sveiko proto žmogus pradeda mąstyti. Reikia siūlyti kažkokias reformas, pradėti dalyvauti politiniame šalies gyvenime. Tačiau šitie žmonės dirba kaip juodi jaučiai, užsidėję akinius nuo saulės, ir apsimeta, kad viskas yra gerai", – teigė A.Maldeikienė.

Nelygios sąlygos

Esą tokia viduriniosios visuomenės klasės pozicija labai patogi turtingiesiems, kurie netgi nesulaukia jokio pasipriešinimo.

"Su vidutinėmis moters pajamomis, kurios atskaičiavus mokesčius realiai siekia 1,3 tūkst. litų, o vyras uždirba vidutiniškai 1,7 tūkst. litų, jas sudėjus, pragyventi mieste jaunai šeimai be savo būsto neįmanoma. Ir tos problemos niekur neakcentuojamos, bet tie žmonės nieko ir nedaro, kad tas bėdas keltų į viešumą", – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Baisiausia ir tai, kad šie žmonės sudaro pagrindinį emigrantų srautą. Teigiama, jog išvažiavusieji užsienyje neblogai įsikuria, nes jie yra darbštūs.

"Lietuvoje neretai deklaruojama, kad dirbkite čia, kaip dirbate užsienyje, ir Lietuvoje gerai gyvensite. Ne. Lietuvoje gerai negyvensime, jei dirbsime taip gerai, kaip užsienyje, nes tai priklausys, ką mes dirbsime Lietuvoje. Pavyzdžiui, aš verčiu knygą iš užsienio kalbos ir mokesčių turiu sumokėti tris kartus daugiau negu kirpėja. Kas man gali paaiškinti – kodėl?" – piktinosi A.Maldeikienė.

Šito ekonomistė klausė dar buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, bet ir ji negalėjo paaiškinti šio mokesčių fenomeno.

"Normaliose šalyse tokie dalykai sprendžiami, pas mus – ne. Vienas žmogus su sistema kovoti negali. Aš jau apie tai knygą parašiau, išaiškinau, kodėl galai nesueina. Bet viskas kaip į vandenį, manęs niekas negirdi. Turime kalbėti visi, bet žmonės tyli ir mano, kad kas nors išspręs jų problemas. Galiu nuraminti, niekas jūsų problemų neišspręs", – tvirtino ekonomistė.

Vieša patyčia

Mokslininkė retoriškai klausė: kiek dar laiko žmonės žiūrės, kaip jie skursta, pradedant viešojo sektoriaus darbuotojais, kurių algos kasmet vis mažėja, įvertinus infliaciją.

"Šiandien jau girdžiu, kad Vyriausybė svarsto, kaip turtingoms įmonėms, kurios prekiavo su Rusija, kompensuoti patirtus nuostolius. Tačiau nesu girdėjusi, kad kas nors kalbėtų, kaip kompensuoti lėšas dėstytojams, kurie pinigus išleidžia knygoms. Šitie žmonės Lietuvai nereikalingi. O svarbūs tie, kurie Rusijoje pardavinėjo sūrelius, lyg jie nežinojo su kuo reikalų turi", – piktinosi A.Maldeikienė.

Pasak ekonomistės, turčių riziką valstybė pasirengusi padengti todėl, nes ji remia du visuomenės sluoksnius šalyje – turtinguosius bei tuos, kurie nieko nenori daryti ir gyvena iš pašalpų. O vidurinysis sluoksnis esą – kaip nors išgyvens.

"Tai nėra džiuginantys dalykai, bet, patikėkite, tai, ką kalbu, yra faktai. Reikia šaukti, kaip per pastaruosius 5 metus pablogėjo vidutinės šeimos gyvenimas. Ji prieš tai gyveno sunkiai, o dabar – dar sunkiau. O šūkis "Daugiau dirbsi – geriau gyvensi" yra apgailėtinas. Privalome tyčiotis iš tokių, kurie taip kalba", – neslėpė ekonomistė.

Nesunaikinama armija

Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Ginos Vilimaitienės, uostamiestyje yra 750 šeimų, auginančių vaikus, kurios gauna socialines pašalpas.
Tai yra jų pajamos kiekvienam šeimos nariui neviršija po 350 litų per mėnesį. Dauguma jų – ilgalaikiai bedarbiai.
Išmokas vaikams Klaipėdoje gauna apie 2 tūkst. šeimų. Nemokamą maitinimą mokyklose nuo rugsėjo 1 d. ir mokinio reikmenims įsigyti (po 152 litus) pretenduoja gauti 400 vaikų.

Klaipėdos savivaldybėje socialinėms pašalpoms 2012 m. išmokėta 12 mln. 854 tūkst. litų, pernai – šiek tiek daugiau. Jų išlaikymui skiriamus pinigus uždirba, tie, kurie į pašalpas nepretenduoja.

"Tarp pašalpų gavėjų jau daugybę metų figūruoja tos pačios pavardės. Tačiau nuo šių metų birželio 1 d. pagal įstatymą ilgalaikiams bedarbiams pradėjome mažinti socialinių pašalpų dydį. Šiandien 220 asmenų pašalpos jau yra sumažintos", – teigė G.Vilimaitienė.

Ilgalaikiams darbingo amžiaus bedarbiams socialinės pašalpos kol kas sumažintos penktadaliu, kiekvienais artėjančiais metais jos mažės dar po 10 proc.
Tačiau, regis, užkietėję išlaikytiniai stimulo dirbti ir šiuo atveju neturi, nes jiems pašalpas garantuotai ir toliau uždirbs vidurinysis visuomenės sluoksnis.