Vienas vardas – pase, kitas – realiame gyvenime. Kai kurie žinomi klaipėdiečiai neslepia, kad tokia painiava su vardais kartais įvelia į keblias situacijas.

Joninės pagal Ivaną

Politikas ir buvęs garsus sportininkas Ivanas Romanovas savo vardines šį savaitgalį švęs audringai. Draugai ir artimieji tradiciškai jį sveikins su Joninėmis.

Ivanas tikina, kad šią dieną švenčia linksmiau nei kai kurie tikrieji Jonai. Būtinas linksmybių atributas – Joninių laužas ir ąžuolų vainikai.

Nors Romanovo pase įrašytas vardas Ivanas, aplinkiniai jį nuo mažens vadina Jonu. Šis vardas prigijo, kai rusakalbio jūreivio sūnus didžiąją laiko dalį praleido kartu su seneliais.

Nuo mažens Jonu vadinamas vyras neslepia, kad šis vardas jam daug mielesnis. Tad pavadintas pase nurodytu vardu kartais patiria diskomfortą.

Kai dviratininkas dar aktyviai sportavo, kolegos jį taip pat vadino Jonu. Jie aiškino, kad šis vardas tinka labiau. Net dabar buvę kolegos sportininkai iš Rusijos vyrą vadina lietuvišku vardu.

Lietuvoje užaugęs Ivanas puikiai moka rusiškai ir žemaitiškai. Prieš keletą dešimtmečių I.Romanovas norėjo susitvarkyti dokumentus ir oficialiai tapti Jonu. Tačiau sužinojęs, kad šis formalumas užtruks pusmetį, numojo ranka.

Verslo pasaulyje – Antanas

Nelengvą mįslę dėl tikrojo vardo tenka įminti ir verslininko Antano Boso aplinkoje atsidūrusiems žmonėms, nes šeimos ir bičiulių jis yra vadinamas Algiu.

Į Sibirą 1941 birželio 14-ąją ištremti A.Boso tėvai svetimoje žemėje gimusiems vaikams buvo parinkę lietuvybę puoselėjančius kunigaikščių vardus. 1955 metais gimusiam sūnui parinktas Algirdo vardas, o daugiau nei trejais metais jaunesniam broliui – Vytauto.

Tačiau, kai susiruošusi grįžti į Lietuvą šeima turėjo užregistruoti vaikų vardus, kilo problemų. Komijos gyventojai nebuvo girdėję vardo Algirdas, tad šiuo vardu neleido registruoti vyresniojo sūnaus. Registracijos darbuotojai patys sugalvotojo vardą ir gimimo liudijime buvo įrašytas Antano vardas.

„Broliui Vytautui pasisekė labiau“, – sakė A.Bosas.

Tikrąjį, oficialųjį, savo vardą Antanas sužinojo pirmoje klasėje, kai mokytoja jį pakvietė prie lentos. Kviečiamas Antanu berniukas nereagavo, nes nuo mažens buvo vadinamas Algiu.

Tik mokytojai paminėjus pavardę gerokai nustebęs vaikas atsiliepė. Mokytojos papasakota istorija tėvams sukėlė šypseną.

Tačiau artimi draugai, žmona iki šiol A.Bosą vadina Algiu arba Algeliu, nors nėra nė vieno šį vardą patvirtinančio dokumento.

„Dabar atsiliepiu šaukiamas abiem vardais“, – šypsosi verslininkas.

Taip pat jis žino, kad su tais, kurie vadina Algiu, gali bendrauti neformaliai. O štai Antano vardas – tinkamesnis verslo pasaulyje ir viešoje erdvėje.

Supainiojo su delfine

Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėją Niną Puteikienę pasivadinti kitu vardu paskatino jaunatviškas kompleksas dėl rusiškų šaknų.

Tad daugelis nustemba sužinoję, kad Nika visų vadinama moteris iš tikrųjų pase yra Nina. 1983 metais į Vilniaus universitetą, žurnalistikos specialybę įstojusi mergina iš Aukštaitijos kaimo kompleksavo ir įkvėpta kūrybinės aplinkos straipsnius spaudoje pradėjo pasirašinėti Nikos Aukštikalnytės pavarde.

Ilgainiui kūrybinis slapyvardis perėjo į kasdienę vartoseną. Nors tėvams ir vaikystės draugams ji iki šiol yra Nina. O štai vyras nuo pažinties pradžios rado diplomatišką sprendimą – iki šiol ją vadina Ni.

N.Puteikienė su šypsena pasakoja apie kuriozines situacijas, į kurias kartkartėmis pakliūva dėl savo vardo.

Šis vardas ne kartą moterį įvėlė į kuriozines situacijas. Gatvėje išgirdusi primygtinį kreipinį ir prašymą sustoti, Nika taip ir padarė. Tačiau atsisukusi iš nepažįstamo žmogaus sulaukė paaiškinimo, kad jis šaukė ne ją, o savo šuniuką.

Prieš šešerius metus mirus delfinariume augintai delfinei Nikai, į N.Puteikienės darbovietę pasipylė sunerimusių žmonių skambučiai. Pažįstami tikslinosi, kuri Nika mirė.

Kartą Nikos vardas moteriai vos nesutrukdė gauti nedarbingumo pašalpos. Mat gydytojas suokalbiškai ant ligos kortelės užrašytą oficialų vardą Nina ištaisė į Nika.

„Abu vardai – graikiškos kilmės. Nika reiškia pergalę, tad šis vardas atitinka mano būdą. Kita vertus, gal leidžia pasislėpti, pasijausti gražesnei“, – svarstė moteris.

Nika dėl vardo pasikeitimo jaučia kaltę prieš tėvus, su meile rinkusius vardą. Tačiau sąžinės graužatį nuveja mintis, kad tėvas ją norėjo pavadinti senoviniu rusišku vardu – Agripina.

Žibutė tapo Klaudija

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė tik prieš gerą dešimtmetį prisijaukino savo oficialųjį vardą. Ilgą laiką vardas Klaudija jai rėžė ausį.

Pokariu gimusią dukrą tėvas norėjo pakrikštyti Žibute, tačiau kunigas atsisakė, motyvuodamas, kad šis vardas nėra šventas. Taip dokumentuose atsirado „Klaudija“, o namiškiai ir draugai ją vadino gėlės vardu.

Kadangi mokytojai nepatiko tikrasis mergaitės vardas, ji ir mokykloje buvo šaukiama Žibute. Šis vardas taip prigijo, kad net buvo įrašytas mokyklos baigimo atestate. Tad kitą dieną po išleistuvių merginai teko važiuoti į ministeriją, kad klaida būtų ištaisyta.

Keli Klaudijos vaikystės draugai kartu studijavo mediciną, vėliau su studijų draugais ji gavo paskyrimą į uostamiestį – moterį nuolat supo žmonės, šaukiantys ją nuo mažens įprastu vardu. Šį įprotį perimdavo draugai, kolegos.

„Dabar jau nebesvarbu, kaip vadina. Nors seniau būdavo keista, kai kreipdavosi pase nurodytu vardu“, – sakė ligoninės vadovė.

Vadina keliais vardais

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko artimieji taip pat jį vadina kitu vardu – Rimu.

Gydytojas paaiškino, kad jo vardas gimė Plungės medikų galvose. Tačiau Platelių apylinkėse vardas Romualdas žemaičiams skambėjo neįprastai. Tad gimimo liudijime jis buvo įrašytas šiek tiek pakoreguotas.

O štai kitoniškumu išsiskyrusiai R.Sakalausko mamai priimtinesnis buvo Rimanto vardas. Mama sūnų taip ir vadino. Kaip šio vardo trumpinys vėliau prigijo Rimo vardas.

Klaidą įvėlė valdininkai

Dėl girtų tarnautojų kaltės būsimoji gydytoja ir privataus medicinos centro vadovė Birutė Jankuvienė gimimo liudijime tapo Mare. Iki šiol pastarasis vardas egzistuoja tik oficialiuose dokumentuose.

Kadangi mama buvo sugalvojusi Birutės vardą, niekas nesuko galvos dėl įsivėlusios klaidos. Tiesa, gydytoja kartą buvo užsimojusi vardą pasikeisti ir oficialiai tapti Birute, tačiau ją atbaidė pernelyg sudėtinga procedūra.

Tad tik nepažįstami ar norintieji pašiepti B.Jankuvienę pavadina Mare, o visuomenėje ji labiau  žinoma kaip gydytoja Birutė. Pasitaiko, kai nauji pacientai klausiamai kilsteli antakius, ant recepto pamatę Marės vardą. Viską paaiškinus, viskas susidėlioja į vietas.

Gydytojos manymu, Marės vardas nėra populiarus ir nedvelkia inteligencija. Būtent dėl šios priežasties jis turi neigiamą atspalvį.

„Pati nieko nesirinkau, tad tiesiog nesureikšminau šios situacijos. Tik kai pradėjau gilintis, supratau, jog valdininkų klaida buvo lemtinga. Kai kurios gentys specialiai slėpė tikrąjį vardą, kad apsisaugotų nuo neigiamo aplinkos poveikio. Kadangi tikrąjį vardą nedaug kas žino, turbūt todėl man gyvenime taip sekasi“, – įsitikinusi pašnekovė.