Klaipėdoje stebėtinai sparčiai daugėja vienišų neįgalių žmonių. Per pastaruosius 20 metų uostamiestyje jų skaičius išaugo keletą kartų. Tai siejama su senėjančia visuomene ir jaunuomenės emigracija. Didžiulė dalis vienišų senjorų – rusakalbiai.

Trokšta bendrauti

Garbaus amžiaus klaipėdietis Sergejus (pavardė redakcijai žinoma) – vienišas, artimųjų neturi, iš buto pats išeiti jau kurį laiką nebegali, tad jam gelbsti per savaitę po kelis kartus į jo namus ateinanti socialinė darbuotoja.

Moteris sutvarko būstą, nuperka maisto produktų. Tačiau klaipėdietis skundžiasi, kad jam trūksta bendravimo.

"Duonos puskepalį numeta – ir ėsk. Ar aš – ne žmogus, man daugiau nieko nereikia? Pasikalbėti ji su manimi neturi kada. Man net telefono numerio nepaliko, kad galėčiau jai paskambinti, jei kas atsitiktų", – piktinosi Sergejus.

Socialiniai darbuotojai dažniausiai būna vieninteliai žmonės, vienišuosius jungiantys su aplinkiniu pasauliu.
Todėl panašių priekaištų dėl per mažai skiriamo laiko globotiniams iš jų išgirsti tenka ne taip ir retai.

Trūksta darbuotojų

Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė patvirtino, kad iškilus šio klaipėdiečio nepasitenkinimui pati asmeniškai važiavo pas Sergejų ir mėgino jam paaiškinti, kad pas jį ateinanti socialinė darbuotoja per dieną turi aplankyti, apipirkti ir sutvarkyti dar tris keturis tokius pat kaip jis.

"Yra nemažai senyvų neįgalių žmonių, kurie neturi artimųjų Klaipėdoje. Tarp jų – didelė dalis rusakalbių. Tokių žmonių vien mūsų tarnyba prižiūri maždaug pustrečio šimto", – teigė D.Stankaitienė.

Visus šiuos vienišus žmones prižiūri maždaug 50 darbuotojų.
Vienam vidutiniškai tenka po penkis senelius. Jie juos lanko du kartus per savaitę, vienam globotiniui skirdami ne daugiau nei 10 valandų per septynias dienas.
Socialiniai darbuotojai, be kitų paslaugų, privalo ir bendrauti su vienišais senoliais, tačiau laiko tam bemaž nelieka, nes socialinių darbuotojų krūviai – dideli.
Juolab nelabai kas veržiasi dirbti šį darbą – socialinių darbuotojų padėjėjų atlyginimai vos viršija minimalią algą.

"Kai kurie globotiniai neturi didelių poreikių, bet jiems svarbu, kad šalia kas nors pabūtų, pabendrautų. O laiko būtent tam neretai trūksta dėl milžiniškų darbo apimčių", – neslėpė D.Stankaitienė.

Praverstų psichologų tarnyba

Globotiniai – senyvi, ligoti žmonės neretai būna suirzę ir savo prastą nuotaiką ar nepasitenkinimą perduoda ir juos lankančioms socialinėms darbuotojoms.

"Praėjusią savaitę pati aplankiau šešis klientus, noriu susipažinti su visais, kad žinočiau esamą situaciją. Vieni mus priima geranoriškai, kiti – nelabai. Žmones slegia vienatvė, nes jais mažai domisi artimieji, gyvenantys Rusijoje ar kitose šalyse. Neretai tenka išklausyti įvairių su mūsų darbu nesusijusių pretenzijų", – pasakojo D.Stankaitienė.

Pasak Klaipėdos socialinės paramos centro vadovės, jau ne kartą ji kreipėsi, kad centre būtų įsteigtas psichologo etatas. Jo esą reikėtų ir darbuotojams, ir globotiniams.
Tačiau psichologo lig šiol nėra, valdininkai nemato reikalo išlaidauti.

Psichikos ligonių – 133

Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojos prižiūri žmones, kurie turi fizinę negalią, sergančius psichikos ligomis globoja neįgaliųjų centras "Klaipėdos lakštutė".

"Mes teikiame bendrąsias ir specialiąsias paslaugas suaugusiems (nuo 18 m.) klaipėdiečiams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų. Tokių mieste yra 133. Dar 44 asmenys laukia eilėje, kad gautų šią globą, nes darbuotojų trūksta", – neslėpė neįgaliųjų centro "Klaipėdos lakštutė" direktorė Danutė Daukantienė.

Tuos 133 psichikos negalią turinčius asmenis prižiūri ir globoja 75 neįgaliųjų centro socialinės darbuotojos.
Žmonės, turintys sunkią diagnozę, kurie laukia globos, neretai kenkia ne tik sau, bet ir kitiems. Čia didžioji bėda yra žmogaus liga. Jeigu ji nekontroliuojama, kyla daug problemų.

Pavyzdys – nestabilios psichikos klaipėdietė, kuri gatvėje ar miesto autobusuose kartkartėmis užpuola ir muša senyvas moteris.

Rizika, įtampa, stresas

D.Daukantienė pasidžiaugė, kad socialiniai darbuotojai, nors ir dirba sudėtingomis sąlygomis, nuo klientų iki šiol nenukentėjo tik todėl, kad jie nedirba vieni.
Jiems, reikalui esant, talkina ir policija, ir greitosios medicinos pagalbos medikai, ir psichikos sveikatos centro specialistai.

Pavojaus tikimybė yra, bet dirbant su psichikos ligoniais daroma viskas, kad tai neatsitiktų.

"Socialiniai darbuotojai, prižiūrintys psichikos ligonius, dirba sudėtingomis sąlygomis, maža to, neretai gresia perdegimo sindromas, ypač jeigu žmogus dirba nuoširdžiai. Visa laimė, kad mes dar nenukentėjome – bet kasdien yra rizikos, įtampos, streso. Mums darbo valandos nesutrumpintos, kitaip nei medikams ar pedagogams, dirbantiems su psichikos ligoniais", – tvirtino D.Daukantienė.

"Klaipėdos lakštutės" direktorė neslėpė, jog sunku rasti darbuotojų globoti psichikos ligonius, nes darbas įtemptas, sunkus ir nedosniai apmokamas. Darbuotojų kaita didelė.

"Pagrindinis stimulas yra noras padėti žmogui, kad ir už tokį menką atlyginimą. Jei to noro žmogus neturi, pas mus nėra ką veikti", – teigė D.Daukantienė.

Psichikos negalią turinčių žmonių daugėja. Didžioji jų dalis – darbingo amžiaus asmenys.

Grėsminga perspektyva

Klaipėdoje visuomenė, kaip ir visoje Lietuvoje, sparčiai senėja.
Pasak D.Stankaitienės, jei emigracija nesiliaus, vienišų senyvų ligotų žmonių daugės.

"Prieš 23 metus, kai dar nebuvo mūsų centro, pagalbą į namus mieste teikė 10 socialinių darbuotojų padėjėjų. Dabar jų yra keturis kartus daugiau ir dar trūksta", – pabrėžė D.Stankaitienė.

Jei 1996 m. Klaipėdoje buvo prižiūrima apie 100 žmonių, tai šiais metais du su puse karto daugiau.
Tačiau realiai tokių asmenų, kuriems reikalinga parama, yra daugiau, nes kai kurie jų atsisako socialinių paslaugų taupydami pinigus.

"Mes tą labai jaučiame. Bendruomenė, policija ar kitos tarnybos informuoja, kad yra toks žmogus, kuriam reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Mes nuvažiuojame, pasiūlome, bet jis atsisako, nes jam per brangu. Tokių atsisakančių per mėnesį būna apie 20 žmonių", – pastebėjo D.Stankaitienė.

Į globos namus – eilės

Bene geriausias sprendimas vienišiems neįgaliesiems – globos namai.
Klaipėdos miesto globos namuose yra 82 vietos, jos – nuolatos užimtos.
Pasak įstaigos direktoriaus Ginterio Harnerio, eilėje dar laukia apie 50 asmenų ir tokia situacija nesikeičia jau daugelį metų.

"Kiek tenka laukti eilėje? Žiaurus klausimas, į kurį atsakymą turi tik ponas Dievas. Vidutiniškai globos namuose per metus miršta 15 globotinių. Po trejų metų galima sulaukti savo eilės pakliūti į mūsų įstaigą", – pasakojo G.Harneris.

Vienas pagrindinių kriterijų pakliūti į globos namus yra sunki negalia, taip pat solidus amžius. Visi, sulaukę 75 metų, gali pretenduoti pakliūti į globos namus.

Vis dažniau prabylama, kad tokių įstaigų uostamiestyje trūksta, todėl strateginiuose miesto planuose yra numatyta Klaipėdoje statyti dar vienus globos namus.

Senstanti Klaipėda

2013 m. Klaipėdoje gyveno 158 541 gyventojas, iš jų – 86 649 moterys, 71 892 vyrai.

2013 m. Klaipėdoje gyveno 35 047 pensinio amžiaus miestiečiai, iš jų – 23 528 moterys ir 11 519 vyrų.

2013 m. 84 metų amžiaus vyrų Klaipėdoje gyveno 221, moterų – 515.

Pernai Klaipėdoje 85 m. ir vyresnių gyventojų buvo 2 429, iš jų – 574 vyrai ir 1 855 moterys.

Valstybės statistikos departamento duomenys