Prisiekė savo vaiku

Išperkamosios nuomos pagrindu pasirašyta sutartimi nuomininkai pasižadėjo kas mėnesį nuomotojai perduoti po 130 eurų.

Tačiau sutartis nesukliudė vyrui ir žmonai su dviem nepilnamečiais vaikais pasielgti akiplėšiškai, – ne tik nemokėti sutartų pinigų, bet dar ir palikti apleistus namus.

"Blogiausia, kad kiekvieną mėnesį jie mane maitino pažadais, vis kartojo, kad sumokės, net klaupėsi ant kelių. Motina nepabijojo prisiekti savo vaiko gyvybe. Todėl mes buvome kantrūs ir laukėme", – stebėjosi būsto šeimininkė Edita Šikšniuvienė.

Dituvos soduose gyvenanti ir čia apie 78 kv. metrų ir dviejų aukštų namą su palėpe ir sandėliu į svetimas rankas perdavusi moteris sutartį su nuomininkais pasirašė dar šių metų pradžioje.

"Vasarį palikome jiems vienintelius turėtus raktus ir atgavome juos tik praėjusią savaitę. Atidavė ir pasakė, kad nemokės. Gyveno iki spalio vidurio, o atseikėjo tik už du mėnesius – 260 eurų. Kiek teko girdėti, šiuo metu žmona su vyru yra užsienyje, kur uždarbiauja", – rankomis skėsčiojo pašnekovė.

Purve paliko augintinius

Faktiškai veltui ilgiau nei pusmetį name gyvenusi šeimynėlė vietiniams jau gerai žinoma.

Esą anksčiau vyras ir žmona ne kartą nuomojosi būstą ir pasielgė labai panašiai – apdergė namus ir nesusimokėję paspruko.

Apie jų elgesį E.Šikšniuvienė pranešė ir Priekulės socialiniams darbuotojams.

Kaip pati sakė, nuomininkų ji netikrino tikėdamasi, kad sutartį pasirašę žmonės laikysis duoto žodžio.

Juolab kad dviejų vaikų tėvai iš pradžių atrodė geranoriški ir patikimi žmonės.

"Name radome įkalintą šunį, dar vienas trynėsi lauke. Nors buvau jiems sakiusi, kad tai – ne gyvūnų prieglauda ir turėti augintinių neleidau. Pati turiu sodą ir begalę darbų, todėl nevažiavau tikrinti ir į jų asmeninį gyvenimą nelindau, kol kaimynai pradėjo skųstis. Net sunku patikėti, kad iš pažiūros padorūs tėvai galėjo šitaip pasielgti", – sunkiai tvardėsi moteris.

Griovė sienas, nupjovė radiatorius

Apsilankiusi nuomotame būste pašnekovė neteko žado. Dar pavasarį geros būklės namas buvo tvarkingas.

Tai, kas iš jo liko, tiesiog šokiravo. Dabar jame nė nebūtų galima gyventi.

"Vaizdas apverktinas – sienos išgriautos, radiatoriai nupjauti. Jie žadėjo gyventi ir ateityje nupirkti namą, todėl neprieštaravome remonto darbams. Negana to, išnaudojo tūkstantį kilovatų elektros, o sąskaitas paliko susimokėti kitiems. Gaila ir tų šunų, po kurio laiko šiaip taip įstengė juos pasiimti. Jokiu būdu negalėčiau įleisti naujų nuomininkų", – atsiduso E.Šikšniuvienė.

Apdergtas namas priklauso moters dukrai, kuri šiuo metu gyvena Anglijoje. Į teismą ji kreiptis nežada.

"Jei būtų galimybė ką nors iš jų gauti, tai nė nesvarstytume. Tačiau dabar esu įsitikinusi, kad vis tiek nesumokės, nors ir turime pasirašytą sutartį. Be to, ne mes vieni buvome šitaip apgauti. Nukentėjo ir daugiau žmonių. Malkinėje radome daug dviračių, magnetolų. Tik ar nebus visi šie daiktai vogti?" – svarstė pašnekovė.

Ji gailėjosi, kad buvo tokia patikli.

"Trumpiau tariant, situacija nepavydėtina. Tikrai apmaudu, kad taip atsitiko. Ateityje tai bus gera pamoka atidžiau rinktis nuomininkus. Nors dabar kurį laiką – jokių nuomininkų", – žadėjo dituviškė.

Komentaras

Gražina Mauručaitienė

Advokatė

Situacija yra išsprendžiama, tačiau nukentėjusiai moteriai reikia kreiptis į teismą dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Tiesa, sudėtingas yra kitas aspektas – nuomininkų suradimas ir jų turtinė padėtis. Jeigu šiuo metu jie yra užsienyje, tai neaišku, kaip juos surasti. Jei žalą padariusių žmonių gyvenamoji vieta nėra deklaruota, galima išieškoti viešo paskelbimo būdu. Tačiau atgauti skolą pavyks tik tuo atveju, jeigu jie turi turto. Kiek suprantu, šioje situacijoje turto Lietuvoje nuomininkai neturi. Galima laukti, kol ateityje ką nors įgis arba gauti tarptautinį vykdomąjį raštą ir ieškoti turto užsienyje. Bet tai yra sudėtinga ir finansiškai brangu. Svarbiausia – kuo greičiau nutraukti išperkamosios nuomos sutartį, nes po kelių mėnesių grįžę nuomininkai gali pareikšti, jog mokės sutartą nuomą, atiduoti skolą ir toliau taip žaisti. Todėl tam, kad būtų išvengta bet kokio ginčo, reikėtų kreiptis į teismą, apskaičiuoti nuostolius, prieš atliekant remontą sudaryti aktą bei pakviesti antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Įstatymiškai antstolis yra svaresnis ir oficialus įrodymas. Ši procedūra nėra labai brangi ir kur kas patikimesnė. Apskritai kalbant, žmonėms, sudarantiems išperkamosios nuomos sutartį, patarčiau išsiaiškinti, kiek būsimas nuomininkas yra pajėgus išperkamosios nuomos būdu įsigyti nekilnojamąjį turtą, sutartyje nenustatyti labai ilgo termino ir paimti atitinkamą pirminę įmoką, kuri būtų kaip užstatas. Savaime suprantama, reikia būti pakankamai rūpestingiems ir kontroliuoti nuomininkus. Jei, tarkime, vieną mėnesį nesumoka nuomos, niekas nedraudžia apžiūrėti, kas darosi nuomojamame būste. Tiesiog tam, kad po pusės metų netektų išsigąsti pamatyto vaizdo. Juk po pusmečio gali neberasti nieko: nei baldų, nei santechnikos. Kad ir kaip būtų, tai vis dar yra senojo šeimininko nuosavybė ir jis turi teisę apžiūrėti savo turtą ir žinoti, kaip juo rūpinamasi. Taip pat labai svarbu, kad žmonės tarpusavyje nepasirašinėtų sutarčių nepasitarę su teisininkais ir tiksliai aptartų visus niuansus: įsiskolinimą, delspinigius, žalos apmokėjimą ar galimą sutarties nutraukimą.