Moksleivių pasyvumas ir nenoras sportuoti – šių dienų problema. Užuot rinkęsi aktyvų gyvenimo būdą, mokiniai laiką leidžia prie kompiuterių ar televizoriaus ekranų. Specialistai perspėja, kad ateityje per mažas vaikų fizinis aktyvumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Mankšta – nedomina

Tokius nieko nestebinančius rezultatus pateikė 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas, kurį inicijavo projektas „Sveikatiada“, o atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Šiandieniniai mokiniai tikrai negali pasigirti fiziniu aktyvumu. Rytinės mankštos nedaro pusė apklausoje dalyvavusių mokinių. Tik 12,3 proc. teigė ją atliekantys kiekvieną dieną.

Kiek aktyvesni mokiniai eidami į mokyklą – beveik pusė jų mokymo įstaigą pasiekia pėsčiomis, ketvirtadalis ateina tik iki transporto stotelės, penktadalį atveža tėvai. Tiesa, kelias iki mokyklos pėsčiomis ilgai netrunka – kiek daugiau nei pusė mokinių mokyklą pasiekia per 10 minučių ar greičiau, 15,8 proc. kelionėje užtrunka 15–25 minutes, o ilgiau nei 25 minutes pėsčiomis į mokyklą eina 6,1 proc. apklaustų mokinių.

Prie sportinio aktyvumo nedaug prisideda ir kūno kultūros pamokos mokykloje: 91,8 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių atsakė, kad mokykloje turi dvi kūno kultūros pamokas per savaitę, tris – tik 6,6 proc. Beje, šios pamokos patinka tik dviem trečdaliams mokinių. 11,7 proc. teigė jų nemėgstantys. Aišku, berniukams jos patinka labiau nei mergaitėms.

Vietoj sporto – kompiuteris

„Tyrimas atskleidė, kad vaikų fizinis pasyvumas jau tampa rimta problema. Mokiniai nurodė, kad laisvalaikiu jie skaito, žiūri televizorių bei žaidžia žaidimus kompiuteriu. Ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, kad laisvalaikiu fiziniam aktyvumui skiria iki vienos valandos, o beveik trečdalis – daugiau nei vieną valandą per dieną, nors vaikas minimaliai per dieną turėtų judėti 60 minučių“, – pasakojo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė.

Jos teigimu, net tradiciškai fiziškai aktyviais laikomi berniukai daugiau laiko skiria kompiuteriniams žaidimams nei fiziniam aktyvumui.

Pasak pašnekovės, šiek tiek optimizmo teikia tai, jog 54,8 proc. visų apklaustųjų atsakė, kad lanko sporto mokyklas, sporto ar šokių būrelius, sporto klubus ir kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus.

Mankštintis mokinius skatina ar skatintų noras būti stipriam, gerai jaustis, gražiai atrodyti bei gerai praleisti laiką. Kas šeštas–septintas mokinys atsakė, kad laisvalaikiu sportuoti ar mankštintis juos skatina ar galėtų paskatinti mokytojai.

Alternatyva – čiuožimas

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai, besirūpindami klaipėdiečių sveikata, siūlo popietes praleisti ledo arenoje. Anot jų, čiuožimas ant ledo – puikus būdas ne tik sustiprinti sveikatą, bet ir pasikrauti teigiamų emocijų. Nemokami užsiėmimai vyks nuo lapkričio 25 iki gruodžio 30 dienos kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 14 val. 45 min. Užsiėmimo trukmė – 45 minutės.

Programa vykdoma pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemones „Sveikatinimo mėnesiai“.

Pasak dailiojo čiuožimo klubo „Speigas“ direktorės Editos Dvarionienės, čiuožimas ant ledo padeda išlikti sveikam. „Visų pirma, treniruojantis ledo arenoje, grūdinasi žmogaus organizmas, jis rečiau suserga peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Čiuožiant juda ne tik kojų raumenys, bet ir stuburas, pečių linija – raumenys, kurie gauna mažesnes apkrovas tiesiog vaikštant. Čiuožimas taip pat naudingas plaučiams ir širdžiai“, – teigė E.Dvarionienė.

Užsiregistruoti į užsiėmimus galima atvykus į „Akropolio“ ledo areną likus pusei valandos iki seanso.

Sporto nauda

Fizinis aktyvumas gerina ir stiprina žmogaus sveikatą.
Mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Aktyvūs žmonės yra geresnės nuotaikos.
Judrūs asmenys yra pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką.
Sportuojantys mokiniai geriau mokosi.
Judantys moksleiviai pasižymi aukštesne saviverte.
Sportuojantys vaikai rečiau pradeda rūkyti ar vartoti alkoholį.

Pasyvumo žala

Dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažniau serga lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos).
Mažėja jo darbingumas, gyvybingumas.
Nepakankamas fizinis pajėgumas neigiamai veikia ir centrinę nervų sistemą.
Pradedama skųstis nugaros skausmais, formuojasi ydinga laikysena.
Lėtėja medžiagų apykaita, auga svoris.
Silpsta imunitetas.
Dėl nejudrumo didėja dirglumas, sutrinka miegas.