Palangoje gyvenantis Arvydas Daškus kuria muziką, rašo knygas, ir tai jam teikia begalinę palaimą. Tačiau į palangiškio namų duris žmonės dažniau beldžiasi dėl kitų jo gebėjimų.

Priviso apsišaukėlių

Tiems, kurie susiranda A.Daškų be jokių skelbimų ir reklamų, jis – aiškiaregys, aurų „skanuotojas“ ir gydytojas bioenergija. Tačiau nūnai populiaraus termino – bioenergetikas – palangiškis vengia.

„Dabar yra toks lietuviškas žodis – gyduolis, ir jis turbūt teisingas. Tai žmogus, kuris, neturėdamas konvencinės medicinos diplomo, gali gydyti prisilietimu. Vadinkite mane charizmatiniu gyduoliu. Charizma – Dievo dovana. Manau, kad tokią turiu, – kalbėjo pašnekovas. – O žodis “bioenergetikas„ dabar labai nuvalkiotas. Į šią sferą puola daug psichinių ligonių, nestabilios psichikos žmonių, egocentrikų, tų, kurie apgaudinėja žmones ir nori užsidirbti. Ši sritis tapo tokia nešvari, drumsta.“

Gandas apie A.Daškaus gebėjimus sklinda iš lūpų į lūpas. Į jį žmonės kreipiasi kamuojami įvairių klausimų ir negalių. Pagalbos ranką vyrui ne kartą teko ištiesti ir visuomenėje žinomiems asmenims.

„Nėra taip, kad prie durų išsirikiavusi eilė, žmonių tiek, kiek reikia“, – nesipuikavo vyras. Tačiau pokalbio metu jo telefonas vis netilo.

Suderina lyg instrumentą

Pašnekovas patikino, jog neatstumia nė vieno ir nesiekia iš to užsidirbti – kiekvienas gali paaukoti pagal išgales ir norą. „Kiek galiu, tiek padedu. Bet aš ne gydytojas, nežinau anatomijos, nežinau jokių vaistų ir pats jų nevartoju“, – prisipažino jis.

Nepaprastomis galiomis garsėjantis palangiškis pripažino, jog į jį besikreipiantys žmonės neretai atrodo tarsi išsiderinę muzikos instrumentai.

„Tokia ir tampa jų gyvenimo kokybė, atsiranda ligos: pradeda šlubuoti hormonų, fiziologinė sistema. O aš suderinu žmogų kaip instrumentą. Labai dažnai jam trūksta impulso, pažadinančio vidines struktūras. Užtenka pamaitinti energija ten, kur to trūksta, ir žmogus “sustyguojamas„, tada ir ligos traukiasi“, – kalbėjo pašnekovas.

Vyras atviras – be abejo, visų ligonių pagydyti neįmanoma.

„Negaliu išgydyti gyvenimo. Negaliu žmogaus paversti angelu, nubraukti jo praeities. Bet kas, ir liga, turi priežastį. Ir turi gyvenimišką priežastį. Labai daug žmonių geriau pakeis, sugriaus visą pasaulį, bet savęs keisti nenori. Sveiksta paprastai tie, kurie sugeba transformuoti, pakeisti požiūrį į savo klaidas. Mus nuodija labai daug dalykų, kaip, pavyzdžiui, nedovanojimas. Užpyko žmogus mirtinai, ir jo viduje jau formuojasi ta juodoji gėlė, kuri ilgainiui virsta vėžiu“, – aiškino pašnekovas.

Stumia į pinigus ir garbę

A.Daškaus teigimu, jo praktikoje būta ir stebuklingų išgijimų. Tačiau vyras prisipažino tuo nesidomįs sąmoningai, o sužinąs iš nuogirdų, atsiliepimų.

„Nedarau ir nedarysiu vieno dalyko – nerenku jokios informacijos, kas buvo toliau. Pabendravome, pakalbėjome, žmogus išėjo ir aš apie jį toliau nieko nežinau“, – aiškino pašnekovas.

Dalį optimizmo ir vilties teikiančių istorijų galima rasti neseniai išleistoje A.Daškaus knygoje „Likimo praktika“ – į jos puslapius šie pasakojimai sugulė leidinio pratarmės autoriaus Antano Stanevičiaus pastangomis.

Nevaisingumas, alergija, toksoplazmozė, vėžys, koma ar epilepsija – būtent, liudytojų teigimu, garsiajam gyduoliui pavyksta įveikti net neišgydomas ligas ir kritines būsenas.

Ne vienas į jį besikreipusiųjų taip pat pripažįsta, jog stebina A.Daškaus gebėjimas itin tiksliai diagnozuoti ligą.

Pats palangiškis prisipažino neretai sulaukiąs tėvų prašymų „diagnozuoti“ kitus dalykus – jų atžalų gebėjimus, talentus.

„Ieškoti vaikų gabumų ir juos atitinkamai nukreipti – pedagogų, darželių auklėtojų pareiga. Bet jiems trūksta žinių, profesionalumo ir įgūdžių. Dažniausiai jie stumia vaikus ten, kur yra dideli pinigai, garbė. Patys vaikai yra nekritiški, jie eina ten, kuri jiems patinka. Dabar pusė Lietuvos vaikų nori būti krepšininkai“, – šyptelėjo pašnekovas.

V.Urmana reikia gimti

Pasak A.Daškaus, nenuostabu, jog savojo kelio, tikrojo pašaukimo neradę žmonės prisipažįsta gyvenantys tarsi ne savo gyvenimą, juos slegia nuolatinis nepasitenkinimas, galintis prišaukti depresiją.

„Žmogus savyje negali sukurti jokių gabumų, jokio talento, stenkis kaip nori, bet netapsi dainininke Violeta Urmana. Reikia su tuo gimti. Dievo dovanų spektras yra be galo įvairus. Nėra žmogaus be talento. O laimingas žmogus turėdamas ne didelį talentą, bet realizuodamas tai, ką gavo. Tai aukščiausias laimės pojūtis“, – dėstė pašnekovas.

Gebėjimas matyti dalykus, kuriems nejautrūs daugelis kitų, be to, daryti tai per atstumą, A.Daškaus teigimu, reiškiasi per visažinystę. Tačiau, kaip tikino pašnekovas, tai jam netapo našta.

„Ji netrukdo, nes tu nelandžioji ten, kur tavęs niekas neprašo. Kad jautriai testuotum, ko tavęs klausia, reikalinga speciali būsena. Ji – ne gyvenimiška, tai gilaus, meditatyvaus vidinio suvokimo būsena. Paprastai normaliai tu į ją neįeini, to nereikia. Gyveni kaip paprastas žmogus, kaip visi – klausaisi politikos naujienų, eini balsuoti, žiūri futbolą“, – šypsojosi pašnekovas.

Lūžio taškas

Pagal išsilavinimą A.Daškus – jūrų inžinierius, kurį laiką dirbęs vyriausiuoju mechaniku laive, vėliau – krante. Vyras prisiminė, jog ieškojimai, netikėtos patirtys į jo gyvenimą atėjo kritiniu laiku – tada, kai sūnus susirgo nepagydoma liga ir šį pasaulį paliko būdamas vos 22-ejų.

„Tuo metu daug kas atėjo. Likimas nėra labai glostantis ir malonus“, – atviravo pašnekovas.

Šiandien A.Daškus savo pažinimu dosniai dalijasi su kitais ir daugeliui kelia nuostabą, teigdamas, jog būti aiškiaregiu, visažiniu, natūraliai matyti auras bei gauti atsakymus į likimo klausimus gali kiekvienas. Esą specialiai tam jis ir išleido savotišką instrukciją – knygą „Likimo praktika“.

„Pats seku nurodymais, esu pavyzdys to, ką propaguoju, ir nemeluoju sakydamas, kad žmogus auga iki paskutinės gyvenimo akimirkos“, – tvirtino jis.

Neturėdamas muzikinio išsilavinimo, šiandien palangiškis kuria muziką – skambinti muzikos instrumentais A.Daškus išmoko sulaukęs 65-erių, leidžia grožinę literatūrą – kaip dramų autorius jis pripažintas metų dramaturgijos konkurso laureatu.

Netalkininkauja mirčiai

Ar aiškiaregystės galias įvaldęs vyras mato, kiek kuriam žmogui, galiausiai jam pačiam liko gyventi? A.Daškus šiuo klausimu – kategoriškas.

„Mirtis – tabu. Žmogaus atėjimas ir išėjimas iš pasaulio yra Dievo kompetencija. Ir į tai kištis nevalia. Niekada neklausykite ir bėkite nuo žmogaus, kuris sako – jam liko gyventi tiek ir tiek laiko. Dievas gali duoti žmogui naują gyvenimą, kai jam liko gyventi 5 minutės. Tai yra stebuklai – jie vyksta labai retai, bet vyksta. O jei pasakei žodį, kad žmogus mirs tada ir tada, tai savo valia tu jau talkininkauji mirčiai“, – tvirtino pašnekovas.

A.Daškaus nuomone, to daryti neleistina ir medikams.

„Gydytojai yra valingi, jie remiasi savo žiniomis, kurios paimtos iš knygų, jos irgi yra programos. Ir jei žmogui tokį programinį branktą uždeda ant sprando, jis jau neišsikapstys. Manau, kad visose medicinos knygose, be to, kas parašyta, turėtų būti prierašas: prie visos šios išdėstytos ligos tėkmės egzistuoja dalis išskirtinių atvejų, kai taip neįvyko“, – teigė pašnekovas.