Ant praeivių galvų byrančių daugiabučių namų balkonai styro tarsi pakibę ore. Jų remonto tenka laukti ilgus metus – pavojaus klaipėdiečių sveikatai ar gyvybei niekas nepaiso.

Nukristi gali bet kada

Prieš pusę amžiaus pastatyto Galinio Pylimo gatvės 22 namo gyventojai dvejus metus telkia pastangas, kad būtų išmontuoti avarinės būklės balkonai.

Bandydami išspręsti problemą, klaipėdiečiai numynė įvairiausių institucijų slenksčius. Gyventojai ne kartą informavo apie situaciją namą administruojančią įmonę „Paslaugos būstui“, turinčią organizuoti balkonų pagrindo, kuris yra bendro naudojimo konstrukcija, remontą. Tačiau darbai nepradėti iki šiol.

Gyventojų teigimu, tai, kad dar 2007 metų spalį šio namo balkonų būklė pripažinta avarine ir keliančia pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, nieko nejaudino. Sijos suirusios, plokštės vos besilaiko, armatūros apsauginio sluoksnio nebėra. Dalis bet kada galinčių nukristi balkonų yra gatvės pusėje ir kelia rimtą grėsmę.

Pasak gyventojų, prieš keletą metų Galinio Pylimo gatvės 22 name nukrito dviejų kiemo pusėje buvusių balkonų mūriniai pagrindai. Tuomet likusios jų konstrukcijos buvo išardytos.

„Mačiau, kaip tada nukrito balkonai. Visa laimė, kad konstrukcijos nekliudė automobilio ar žmogaus. Nesuprantu, kodėl namų valdos nekreipia dėmesio į avarinę balkonų būklę ir neišardo jų. Juolab kad prieš metus vykusiame susirinkime gyventojai taip nusprendė“, – stebėjosi name gyvenantys žmonės.

Gyventojai tapo įkaitais

Iš namų valdų pagalbos nesulaukę gyventojai kreipėsi į miesto savivaldybę, Seimo kontrolierę, Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje. Susirašinėjimas tęsėsi daugiau nei dvejus metus.

„Kiekviename atsakyme nurodyta, kad viskas gerai, bet darbai nevyko. Paskutiniame rašte teigiama, jog statybos leidimas išduotas, bet – ir vėl nieko. Savivaldybė tik atsirašinėti temoka. Nesuvokiama, jog dėl dešimties balkonų reikia tiek vargti. Negi reikia laukti, kol jie nukris?“ – piktinosi gyventojai.

Klaipėdiečiai tvirtino, jog namų valdų išrašytoje ir rugpjūtį gautoje sąskaitoje buvo nurodyta sumokėti beveik 300 litų už balkonų avarinės būklės likvidavimo techninį projektą. Dalis gyventojų iš karto sumokėjo nurodytą sumą ir laukė prasidedančių darbų.

Žmonės skambino teiraudamiesi, kada prasidės balkonų demontavimas. Buvo pasakyta, jog iki rudens, tačiau iki rugsėjo vidurio darbai neprasidėjo.

„Nei projekto parodė, nei informacijos, kada tiksliai darbai prasidės, pateikė. Sumokėjome, o darbai nevyksta. Įdomu, kas atsakys, jei balkonai nuskris ir sužalos žmogų ar suniokos mašiną? Esame savotiški įkaitai – patys išardyti balkonų negalime, o valdos, kurios turi organizuoti remontą, nieko nedaro“, – pyko gyventoja.

Nupjauti ne taip paprasta

Prieš trejus metus Galinio Pylimo gatvės 22 namą pradėjusios administruoti įmonės „Paslaugos būstui“ direktorės Reginos Uznienės teigimu, balkonai greitai bus pradėti ardyti.

Projektas parengtas ne tik dėl balkonų demontavimo, bet ir kaminų bei fasado remontui, leidimas statyboms gautas, konkursas darbų pirkimui paskelbtas. Rugsėjo 24 dieną bus svarstomi pasiūlymai. Išrinkus mažiausią kainą pasiūliusią įmonę, bus pradėti darbai.

„Nors balkonų būklė avarine pripažinta seniai, bet ne taip viskas greitai vyksta, kaip norėtų gyventojai. Negali atvažiuoti ir nupjauti balkonų. Jų demontavimo procedūros – sudėtingos. Reikia gyventojų pritarimo, projekto, statybos leidimo“, – pabrėžė įmonės vadovė.

R.Uznienė aiškino, jog namų administratoriai, esant balkonų avarinei būklei, be gyventojų pritarimo, projekto ir statybų leidimo gali vykdyti tik jų atstatymo darbus.

Tačiau Galinio Pylimo gatvės 22 namo gyventojai dėl didelių išlaidų tokių darbų nenorėjo. Vieno balkono atstatymas kainuotų nuo 5 iki 10 tūkst. litų. Norint išardyti balkonus, valdos turi gauti 51 proc. daugiabučio namo savininkų pritarimą, turėti projektą.

Anot R.Uznienės, turėjo praeiti pusantrų metų, kad reikiamas skaičius gyventojų ateitų į susirinkimą. Teko net grasinti, jog jei šie nespręs problemos, teks imtis brangiai kainuosiančio balkonų atstatymo.

„Prieš metus gyventojams priėmus sprendimą ardyti balkonus, žiūrėjome, kaip tai padaryti pigiau, nes projektų parengimas paprastai kainuoja 12–17 tūkst. litų. Įsivaizduokite, koks pasipiktinimas kiltų, jei padalytume šią sumą to namo gyventojams, kurių yra nedaug, o keturi net neturi balkono“, – tvirtino įmonės direktorė.

„Paslaugos būstui“ pavyko surasti įmonę, kuri projektą parengė už 3 tūkst. litų. Kiek kainuos demontavimo darbai, paaiškės po konkurso.

Griūvantį pririšo virve

Administratoriai neslepia, jog Klaipėdos daugiabučių namų balkonų būklė nėra gera. Sudėtingiausia situacija – senamiestyje. Nemažos dalies čia esančių balkonų būklė kritinė. Dažniausiai susidėvėjusios būna ne balkono plokštės, ant kurių stovima, o atitvarai.

Prieš daugiau nei mėnesį lūžo Sportininkų gatvės 24 namo 8 buto medinė balkono konstrukcija. Nedaug trūko, kad ji būtų nukritusi praeiviams ant galvų. Atskubėję ugniagesiai medinę balkono konstrukciją pririšo virve. Jie nuogąstavo, jog gali nukristi ir kitų butų balkonų, kurie seniai remontuoti, balkiai.

Prieš kelis metus nuo Lietuvininkų aikštėje esančio namo nukritusi konstrukcija sužalojo žmogų. Vyras patyrė galvos traumą. Dalis balkono nukrito ir nuo daugiabučio Taikos prospekte.

Klaipėdos daugiabučių namų administratoriai neslepia, jog didelei daliai balkonų mieste reikia kapitalinio remonto, tačiau, jei nėra avarinės situacijos, tam reikia gauti gyventojų pritarimą.

Administratoriai nenori, jog kiltų klausimų, kodėl esą iš niekur atsirado naujos mokesčių eilutės. Nors gyventojai informuoti apie balkonų būklę, remontuoti jų nenori. Jiems tai – ne pirmos svarbos klausimas. Valdų atstovai tvirtino, jog tokia situacija buvo ne tik ekonominio sunkmečio metu, bet ir anksčiau.

Žalą atlygintų administratorius

Klaipėdos savivaldybės Būsto ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Ramanauskas tvirtino, jog namų valdos privalo organizuoti tik balkono atraminės plokštės remonto darbus. Ji yra pripažįstama bendro naudojimo konstrukcija. Tvorelės priežiūra – buto gyventojų rūpestis.

„Administratoriai privalo stebėti balkonų plokščių būklę, surašyti apžiūros aktus, informuoti gyventojus apie situaciją, organizuoti remonto darbus. Gyventojai savavališkai negali išardyti balkonų. Jei atraminė plokštė nukristų ir padarytų žalą, ją turėtų atlyginti administratorius“, – pabrėžė pavaduotojas.

E.Ramanauskas neslėpė, jog situacija Galinio Pylimo gatvės 22 name jam žinoma. Pavaduotojas pripažino, kad administratorius nelabai skubėjo vykdyti darbus, bet jis nenorėjo veltis į ginčus dėl apmokėjimo.

Kaip rūpinamasi daugiabučių balkonais, stebi ne tik Butų ir energetikos, bet ir Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius. Už jų nepriežiūrą galima skirti nuobaudą kaip už statinio nepriežiūrą.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, jog tokia nuobauda nėra skirta nė vienam klaipėdiečiui.

Valdininko teigimu, vieni gyventojai balkonų neremontuoja, nes mano, kad tai ne jų turtas. Kiti vadovaujasi tuo, jog tai bendrojo naudojimo konstrukcija, ir laukia, kol kaimynai prisidės prie remonto. Treti tingi, neturi pinigų ar tiesiog specialiai neremontuoja.

„Pagal įstatymą balkono plokštė, ant kurios stovime, – bendrojo naudojimo konstrukcija. Pagal kitą nuostatą – bendrojo naudojimo turtas – tai turtas, kuriuo vienoda teise gali naudotis visi gyventojai. Tai prieštaravimas. Yra pasiūlymas keisti įstatymą, kad visas balkonas būtų buto savininko nuosavybė“, – teigė G.Pocius.