„Darbingas ir intensyvus vizitas“, – pasidžiaugė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs naktį, o jau ankstų rytą buvęs darbe.

Į Ameriką – per parą

Prasitaręs, kad kelionė nuo namų Melnragėje iki Naujojo Orleano oro uosto, pavadinto garsiojo džiazo muzikanto Louiso Armstrongo vardu, užtruko lygiai 24 valandas, miesto galva pridūrė: „Kelionė buvo nelengva, tačiau labai įdomi.“

Pagrindinis išvykos tikslas – pasirašyti Klaipėdos ir Naujojo Orleano draugystės ketinimų protokolą.

Kelionė, kurią organizavo Lietuvos ambasada Jungtinėse Valstijose, sutapo su svarbiais renginiais Luizianos valstijos sostinėje – Pasauliniu kultūros ekonomikos forumu bei Džiazo ir paveldo festivaliu.

Amerikietė – lietuviško kraujo

Susitikimų maratoną V.Grubliauskas pradėjo su Naujojo Orleano tarybos pirmininke Jacquelyn Clarkson, pasigyrusia, kad savo giminėje turinti lietuviškų šaknų – prosenelę lietuvę.

„Vietoje planuotų 45 minučių mūsų pokalbis užtruko beveik dvi valandas, – sakė meras. – Jis buvo ne tik šiltas, bet ir naudingas. Labai nustebau, kai ji pasakė, kad miesto, kuriame gyvena apie du su puse karto daugiau žmonių nei Klaipėdoje, taryboje yra tik septyni nariai.“

V.Grubliauskas su J.Clarkson aptarė sritis, kuriose mūsų miestai galėtų bendradarbiauti – kultūrą, ekonomiką ir net krizių ar pavojingų situacijų valdymą.

Anot Klaipėdos vadovo, labai daug dėmesio buvo skirta uosto infrastruktūros išnaudojimui, aptartos amerikietės atvykimo į Lietuvą galimybės.

„J.Clarkson dar nėra buvusi Lietuvoje. Taip pat užsigeidė pamatyti ir Klaipėdą, kuria ji susižavėjo man pasakojant, – atviravo V.Grubliauskas. – Po susitikimo apsikeitėme dovanėlėmis. Pirmininkei labai patiko lietuviškas suvenyras – gintarinis laivelis. Ji sakė, jog dovanėlė taps mėgstamiausiu talismanu, būsiančiu ant darbo stalo.“

Mūsų šalies ambasados atstovai J.Clarkson pasiūlė tapti Lietuvos garbės konsule.

„Tikiuosi, ji neatsisakys. Naujasis Orleanas taptų lietuvius vienijančiu centru“, – vylėsi V.Grubliauskas.

Pokalbis su verslo tūzais

Klaipėdos meras spaudė ranką ir Pasaulio prekybos centro (PPC) Naujajame Orleane prezidentui Bobby Brannonui.

„Su juo kalbėjomės dalykiškai: skaičiais, diagramomis. Jam pristačiau Klaipėdą, kaip uostamiestį, atvirą investicinei plėtrai. Teko kalbėti apie uostą, Laisvąją ekonominę zoną, universitetą ir, be abejonės, miestą“, – apie antrąjį susitikimą pasakojo V.Grubliauskas.

Amerikos verslininkus labai domino mūsų uosto galimybės, ypač tranzitinių krovinių per Lietuvą gabenimas. B.Brannonas ir kiti PPC atstovai smalsavo apie Klaipėdą, kaip strateginį tašką vežti prekėms į Rusiją, Europos ir Baltijos šalis ar net Kiniją.

„Teko paplušėti iš peties pasakojant apie mūsų uostą. Būtų buvę gerai, jei būtų buvę kartu uosto atstovai. Manau, bendradarbiavimas duos gerų rezultatų“, – šypsojosi Klaipėdos vadovas, prisipažinęs, kad jautė mažytę įtampą, kai kalbėjosi su didelio kalibro verslininkais, tvarkančiais ne tik Naujojo Orleano, bet ir visos Luizianos ekonomiką.

Merų koncertas neįvyko

V.Grubliauskas nesisielojo, kad nepavyko kartu groti su Naujojo Orleano meru Mitchellu Landrieu. Nežinia dėl kokios priežasties to miesto vadovas apsisprendė nerodyti savo talento.

„Net buvome su M.Landrieu sutarę, kad atliksime L.Armstrongo bliuzą “Švento Jameso ligoninė", – tikino klaipėdietis.

Gal amerikietis nesiryžo po to, kai Klaipėdos meras, net nesiruošęs, su tamsiaodžiais muzikantais padainavo L.Armstrongo balsu šio muzikanto dainą „Koks nuostabus pasaulis“.

„Sulėkė fotografai, išėjo neformalus akcentas formalioje forumo aplinkoje“, – linksmą nuotykį prisiminė V.Grubliauskas.

Su M.Landrieu ketinimų protokolais apsikeitęs Klaipėdos meras sakė, kad reikės išryškinti sritis, kuriose miestai galės bendradarbiauti.

„Būtina išjudinti ne vien savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamentą, bet ir nevyriausybines organizacijas. Pirmiausia turiu omenyje Prekybos, pramonės ir amatų rūmus“, – žadėjo miesto galva.

Bėdoje gelbėjo menas

2005-aisiais Luizianos valstiją nusiaubė uraganas Katrina. Būtent su juo siejamas kasmet Naujajame Orleane rengiamas Pasaulinis kultūros ekonomikos forumas.

Mūsų miesto vadovą nustebino žinia, kad amerikiečiai nesuko galvų, iš kur ir kaip gauti pinigų statyboms ar atstatymams, o nutarė įkurti menininkų kaimelį ir sukviesti 70 garsiausių Amerikos menininkų.

„Juos aprūpino gyvenamuoju plotu, galimomis toje valstijoje lengvatomis. Jų misija buvo kurti, traukti savęs link žmones iš visos Amerikos ir pasaulio, kad jie atstatytų miestą ne per ekonomiką, investicijas, o per kultūrą. Per penkerius metus Naujasis Orleanas pasiekė tokį lygį, kad 12 proc. šio miesto biudžeto sudaro pajamos iš kultūros. Skaičiai – įspūdingi. Šio miesto valdžia įrodė, kaip kultūra gali padėti ekonomikai“, – negalėjo atsistebėti V.Grubliauskas.

Orleane – džiazo fiesta

Klaipėdos meras nepraleido progos apsilankyti Džiazo ir paveldo festivalyje.

„Tai labai įspūdingas renginys, – pasakojo jis. – Įvykių centras – erdvė, panaši į hipodromą. Jame grojo įvairiausi muzikantai – nuo muzikos žvaigždžių iki Kanzaso kaubojų. Mane nustebino, kad Naujasis Orleanas – ne tik diksilendas ir tradicinis džiazas. Šiame mieste skambėjo labai plataus spektro muzika. Festivalis priminė mūsų Jūros šventę. Miesto gatvės pulsavo muzika – marširavo gausybė orkestrų. Studentai grojo taip energingai, kad net širdis džiaugėsi.“

Daugiau nei valandą V.Grubliauskas praleido žuvų turguje, įsikūrusiame krantinėje. Meras prisipažino svajojąs, kad kažkas panašaus būtų ir mūsų mieste.