Kilus Nepriklausomybės atgimimo sąjūdžiui, žydai vieni pirmųjų Klaipėdoje įsteigė savo tautinę draugiją. 1988-ųjų gruodį, susirinkę tuometėje Statybų tresto (dabartinės miesto rotušės pastatas) salėje, uostamiesčio žydai pirmąkart po 50 metų viešai įžiebė menorą.
"Tai buvo jaudinanti akimirka. Mano senelis skaitė pirmąją maldą. Tada katalikai tik buvo atgavę Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Kunigas Bronislovas Burneikis atėjo pas mus ir įžiebė pirmąją menoros žvakę. Tai buvo visų mūsų klaipėdiečių bendrystė akimirka. Nors galbūt kai kurie mūsų tautiečiai ir nesuprato, ką čia veikia katalikų kunigas, tačiau, jei ne Atgimimo sąjūdis, nebūtų įkurta mūsų bendruomenė", – neslėpė F.Puzemskis, pripažįstantis, jog visų Lietuvos tautybių ir religijų atstovai neatsiejami nuo to, kas vyko Lietuvoje per pastarąjį pusšimtį metų.
Žydų bendruomenės atstovai gana aktyviai dalyvavo ir Sąjūdžio judėjime, taip pat kartu su kitais bendrapiliečiais stovėjo Baltijos kelyje. Žydų bendruomenės veikla Klaipėdoje neatsiejama nuo Lietuvos atgimimo.
"Mūsų bendruomenėje yra apie 300 žmonių, skaičius visada daugmaž toks pat. Vieni išeina, kiti įsilieja. Tik, žinoma, tų senučių, kurios buvo jidiš kultūros nešėjos Klaipėdoje, kasmet vis mažiau ir mažiau. Ir tai labai jaučiasi", – kalbėjo F.Puzemskis.
Gražus žydų bendruomenės įkūrimo jubiliejaus paminėjimas vyko trečiadienį. Kaip ir prieš 30 metų, jis sutapo su tradicine žydų švente Chanuka.
Trečiadienį vakare menora įžiebta Lietuvininkų aikštėje Klaipėdoje ir dar penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.
Šiuo metu menoros statomos daugybės pasaulio miestų centrinėse aikštėse ir atspindi visos žmonijos religinės laisvės idėją.
Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris galų gale nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą.
Naujausi komentarai