Žemės valandos reikia ir Baltijos jūrai

Pasaulinio masto Žemės planetos gelbėjimo renginyje šiemet raginama atkreipti dėmesį į vis labiau nykstančią Baltijos jūrą.

Ragina siųsti žinią

Šiemet kovo 27-osios vakare 20.30 val., solidarizuojantis su gamta, visame pasaulyje bus trumpam užgesinamos šviesos.

Žemės valanda, kurią koordinuoja Pasaulio gamtos fondas (WWF), paminima kasmet kovo pabaigoje. Žemės valandos renginiai pirmą kartą vyko 2007 m. Sidnėjuje. Per 2,2 mln. žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą.

Aplinkos apsaugai skirtas judėjimas išplito. Dabar jį palaiko maždaug 130 šalių.

Lietuvoje šį judėjimą skatina bent kelios organizacijos. Buvo raginama ir pasiekta, kad Lietuvoje gatvėse, pastatuose ir žmonių namuose numatytu laiku trumpam būtų išjungtos šviesos, taip solidarizuojantis su Žemės planetos apsauga.

Šiemet nuo kovo 13 d. iki balandžio 22 d. skelbiami įvairūs renginiai, skirti Žemės dienai, žmonės raginami užrašyti ir siųsti žinią žmonijai apie didžiausias ekologijos problemas mūsų planetoje.

Reiškiniai išliks tik muziejuose

Kai kurios kitų šalių organizacijos Žemės valandos renginį, kai užgesinamos šviesos, ragina skirti Baltijos jūrai. Organizacijos net kviečiamos pasirašyti peticiją už Baltijos jūros išsaugojimą. Laikomasi nuostatos, kad natūrali Baltijos jūros aplinka yra labai blogos būklės. Yra žmonių, kurie kategoriškai pasisako, jog Baltijos jūroje gali prasidėti negrįžtami pokyčiai.

Šių metų žiburius per Pasaulio gamtos fondo Žemės valandos akcijos renginius siūlantys gesinti entuziastai akcentuoja, kad ateityje kai kuriuos dabartinius Baltijos jūros reiškinius bus galima išvysti tik muziejuose, nes natūralioje aplinkoje jie bus išnykę.

Europos Sąjungos įstatymai buvo įpareigoję iki 2020 m. pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Tikslas nebuvo pasiektas, padėtis toliau blogėja.

Jūros išsaugojimo peticija

Vienas iš didžiausių pokyčių Baltijos jūroje yra katastrofiškas kai kurių žuvų rūšių mažėjimas.

Tam įtakos turėjo ne tik intensyvus žemės ūkis aplink Baltiją, didelė žmonių koncentracija uždara pati jūra, bet ir ilgametė ypač intensyvi aplinkos netausojanti, kartais net ir nelegali, žvejyba.

Pastebima, kad didžiulę žalą Baltijos jūrai padarė žvejyba traukiamaisiais tinklais. Akcentuota ir tai, kad dalis tinklų pamesta, dreifuoja jūroje toliau naikindami žuvis.

Gelbstint Baltijos jūrą ypač aktyviai reiškiasi Pasaulio gamtos fondo (WWF) Lenkijos skyrius. Jo iniciatyva skelbiama peticija, kuria siekiama išsaugoti Baltijos ekosistemą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Vien lietuviai kiek teršia Baltijos jūrą.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Po dvejų metų pertraukos Neringoje vyks senųjų amatų dienos
    Po dvejų metų pertraukos Neringoje vyks senųjų amatų dienos

    Šeštadienį Neringoje po dvejų metų pertraukos prasideda XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“, pranešė įstaiga „Neringos muziejai“. ...

  • Klaipėdos rajone daugės apšviestų gatvių
    Klaipėdos rajone daugės apšviestų gatvių

    Jau šį rudenį prasidės rajono apšvietimo modernizavimo darbai. Visose seniūnijose bus sutvarkytas esamas apšvietimas, pakeisti šviestuvai, atramos. Tačiau darbai tuo nesibaigs. Planuojama ir apšvietimo sistemos plėtra. ...

    2
  • Klaipėdos rajonas nuosekliai žengia socialiai atsakingu keliu
    Klaipėdos rajonas nuosekliai žengia socialiai atsakingu keliu

    Klaipėdos rajone – vis daugiau gerų naujienų jaunoms šeimoms. Neseniai džiugiai pasitiktą žinią apie pirmoko krepšelį jau veja kita – planuojama, kad vienkartinės 300 eurų išmokos sulauks ir kūdikio susilaukusios &sc...

  • Klaipėdiečiai švenčia Dzūkų dieną
    Klaipėdiečiai švenčia Dzūkų dieną

    Tebešvenčiant 770-ąjį miesto gimtadienį, Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka penktadienį visus pakvietė į Dzūkų dieną „Nuog pieskų prieg pieskų“ / Nuo smėlynų prie smėlynų“. ...

    1
  • Naglių gamtiniame rezervate aptikti didžiapėdžių meškų pėdsakai
    Naglių gamtiniame rezervate aptikti didžiapėdžių meškų pėdsakai

    Naglių gamtiniame rezervate aptikti didžiapėdžių meškų (Homo stultus) pėdsakai. Kaip praneša Kuršių nerijos nacionalinis parkas, ši rūšis yra gimininga protingajam žmogui (Homo sapiens), tačiau pasižymi žemu...

    7
  • Gelbėtojai: ši vasara pajūryje – itin įtempta
    Gelbėtojai: ši vasara pajūryje – itin įtempta

    Pajūrio gelbėtojai šią vasarą vadina viena sunkiausių, permainingi vėjai ir itin pavojingos srovės kasdien kūrė vis sudėtingesnes ir pavojingesnes situacijas. Nauji iššūkiai gelbėtojų laukė ir dėl neįprastai daug paplūdimi...

  • Žolinė prasidės su griausmu
    Žolinė prasidės su griausmu

    Visą Lietuvą, taip pat ir pajūrį, apgaubęs anticiklonas artimiausią savaitę lems karštus tvankius orus su trumpalaikiais smarkiais lietumis ir perkūnija. Tropiniai karščiai ims slūgti tik kitą savaitgalį. ...

  • Danės skvere – naujas sodinukas
    Danės skvere – naujas sodinukas

    Penktadienį minint Tarptautinę jaunimo dieną, Danės skvere priešais fontaną buvo pasodintas Stelmužės ąžuolo „vaiko“ sodinukas. Ši iniciatyva taip pat buvo skirta paminėti Lietuvos ir Europos jaunimo metus. ...

    5
  • Baigti Klaipėdos paplūdimio pildymo smėliu darbai
    Baigti Klaipėdos paplūdimio pildymo smėliu darbai

    Baltijos jūroje ties pirmąja Melnrage Klaipėdoje baigtas formuoti povandeninis pylimas – jo  smėliu artimiausiu metu turėtų pasipildyti paplūdimys, pranešė Klaipėdos uostas. ...

    3
  • Klaipėdos verslams, klientus vaišinantiems vandeniu, bus kompensuojama ir už rugsėjį
    Klaipėdos verslams, klientus vaišinantiems vandeniu, bus kompensuojama ir už rugsėjį

    Plastiko naudojimo statistika kelia susirūpinimą – pasaulyje kas minutę parduodama 1 mln. 200 tūkst. plastikinių butelių vandens, o Lietuvoje per metus išmetama tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Siekd...

    1
Daugiau straipsnių