Daugiau nei du dešimtmečius kuriančio Žilvino Liulio dainos sukasi radijo eteryje, groja vaizdo klipuose ar televizijoje. Retas kuris susimąsto, kad galvoje skambančius dainų motyvus ar serialo "Moterys meluoja geriau" vizitine kortele tapusią dainos melodiją yra parašęs klaipėdietis, kuris anksčiau buvo kultinės Klaipėdos grupės "Savaitgalis" narys.

Norėjo muzikuoti ir vairuoti

– Penktadienį Jūros šventės metu projekte "Draugai susitinka prie jūros" populiarios grupės ir atlikėjai atliko jūsų dainas. Ne kiekvienas muzikantas gali pasigirti koncertu, kuriame skamba vien jo kurtos melodijos. Kada jus sužavėjo garsų pasaulis?

– Mano šeimoje muzikantų nėra. Aš vienas toks – lyg Pilypas iš kanapių. Tačiau dar vaikystėje, kai visi vaikai darželyje vienoje eilėje grodavo barškučiais, auklėtojos mane pastatydavo atskirai ir duodavo mušti būgną. Turbūt tam tikrus duomenis turėjau dar būdamas mažas. Pradinėse klasėse pradėjau dainuoti berniukų chore "Gintarėlis", baigiau muzikos mokyklą. Su kaimynais, gyvenančiais tame pačiame daugiabutyje, būdami dar šeštokai, grojome roką.

O pirmieji prisilietimai prie kūrybos proceso įvyko su vyresniuoju broliu. Jis pagaliukais mušdavo pagalvę, imituodamas būgnus, aš grojau pianinu. Taip į kasetę esame įrašę turbūt 30 minučių dainų. Tiesa, be pomėgio muzikuoti, labai norėjau būti ir autobuso vairuotojas.

– Ir atsitiko taip, kad baigęs mokyklą nepasirinkote muzikinių mokslų, tačiau panorote tapti automechaniku. Šis sprendimas buvo atsitiktinis ar gerai apgalvotas?

– Baigęs Klaipėdos aukštesniąją technikos mokyklą turėjau tapti autoserviso meistru. Šis mano biografijos faktas turbūt daugeliui atrodys keistas. O atsitiko taip, jog po muzikos mokyklos turėjau "pratempti" vienerius metus iki S.Šimkaus aukštesniosios mokyklos. Pasirinkau specialybę, kuri tuo metu buvo laikoma perspektyvia ir prestižine. Darbo liaudis tada buvo labai vertinama, o štai dainų kūrimas nebuvo laikomas rimtu užsiėmimu.

– Pagal specialybę padirbėti neteko?

– Ne. Tuo metu grupė "Savaitgalis" išgyveno pačius geriausius laikus, todėl laiko automobilių remontui taip ir neatsirado. Labai natūraliai mano hobis virto rimtu darbu.
Milijonieriumi netapo

– Kultinėje uostamiesčio grupėje "Savaitgalis" muzikavote kartu su Vaidu Vinksu ir Artūru Tamošaičiu. Grupė susibūrė, kai jums buvo vos šešiolika. Ar pinigai ir dėmesys neapsuko galvos?

– Pakliuvome į labai nedėkingą laikotarpį, kai rubliai buvo keičiami į talonus, o talonai – į litus. Pinigai taip keitė vertę, kad realiai vis tiek išėjome basi. Nieko nesusitaupėme ir milijonų nesusikrovėme, tačiau ne to ir siekėme. Nors negaliu sakyti, kad neparagavome pinigų skonio – banknotų gaudavome išties daug, tik jų vertė buvo labai menka. Išvykdavome į mėnesį trunkančius muzikinius turus. Įsivaizduokite, 18 ar 19 metų jaunuolius, kurie yra žinomi, gali keliauti po Lietuvą. Buvo tikrai visko.
Vienas ryškiausių prisiminimų buvo dar muzikinės veiklos pradžioje. Grupė "Savaitgalis" Klaipėdos vasaros estradoje turėjo pradėti Roko maršo koncertą. Kai tik užgrojome pirmąją dainą, šalia scenos prasidėjo masinės muštynės. Pamenu, tada šis vaizdas man padarė didelį įspūdį.

– Scenos nepasiilgstate?

– Ne, net ir "Savaitgalyje" nebuvau lyderis – nuošalyje grojau klavišiniais. Apskritai nesu tas žmogus, kuriam reikia dėmesio ir viešumos. Mane labiau domina individualus darbas studijoje. Linksminti kitus man nėra prie širdies. Tiesa, vienam pasirodymui susibūrėme, kai buvo švenčiamas "Cactus" dešimtmetis. O su buvusiais kolegomis ir iki šiol palaikome ryšius.

Kultinio serialo nežiūrėjo

– Kada nors skaičiavote, kiek dainų sukūrėte?

– Prieš kelerius metus sužinojęs, kad jų yra daugiau nei 200, labai nustebau. Dabar šis skaičius dar didesnis. Tačiau mano kaip prodiuserio ir kompozitoriaus karjera tęsiasi jau daugiau nei 20 metų. Tiesa, dabar žmonės, kuriantys muziką, labiau orientuojasi į kokybę, bet ne kiekybę. Laikai pasikeitė.

– Kaip reaguojate, kai savo sukurtas dainas girdite radijo eteryje, o koncertų metu pagal jūsų muziką linksminasi žmonės?

– Jeigu atvirai, jau seniai nebesureikšminu šio fakto. Vienintelis dalykas, ką kartais darau, analizuoju savo dainas: apmąstau, ką galima būtų padaryti kitaip, patobulinti. Panašiai yra ir su visa lietuviška muzika. Veikiausiai jos ir neklausyčiau, tačiau tai darau vedamas profesinių tikslų. Privalau domėtis, analizuoti ir laikyti ranką ant pulso. Jaudulį dėl išgirsto savo kūrinio jutau tik pirmaisiais metais. Tada nuoširdžiai nustebdavau, kad mano dainą groja per radiją.

– Jūsų parašyta pagrindinė daina serialui "Moterys meluoja geriau" tapo kultine. Teko girdėti, kad vyrai šią melodiją nustato kaip skambučio melodiją, kuri pradeda groti, kai skambina jų žmonos. Ar pats žiūrėjote šį serialą?

– Mačiau turbūt tik pirmąją seriją. Dar kelis kartus keliaudamas per kanalus esu stebėjęs tik epizodiškai. Apskritai nesu didelis televizoriaus draugas. Tiesa, pastaruoju metu dukra prašydavo įjungti šį serialą. O daina gimė įdomiai. Kūrinį turėjau parašyti gavęs tik kertinę jo frazę – moterys meluoja geriau. Teko "pritempti".

– Kokia jums atrodo šių dienų Lietuvos muzika?

– Kokia visuomenė, tokios ir dainos. Dabar dauguma labiau orientuojasi į techninę pusę. Seniau būdavo daugiau nuoširdumo ir prasmės. Šiomis dienomis to niekas neieško.

Kūrinio išrinktajai neskyrė

– Jūsų žmonos vardas Daina simboliškai susijęs su viso jūsų gyvenimo didžiąja aistra – muzika. Ar savo išrinktajai kada nors sukūrėte dainą?

– Ne, neteko. O ir pati žmona tokio pageidavimo nebuvo išreiškusi. Manau, kad skirti kūrinį labai artimam ir mylimam žmogui yra itin intymu. Sunku įsivaizduoti, kad antrajai pusei dedikuotas kūrinys vėliau galėtų skambėti radijo eteryje ar koncertuose. Specialiai parašyta daina tokiu atveju turėtų būti žinoma tik dviem žmonėms. Tačiau lopšines niūniuodavau savo dukrai, kai ji buvo dar kūdikis. Kažkada buvo kilusi mintis šiuos vaikiškus kūrinėlius sudėti į vieną krūvą ir išleisti kompaktiniame diske.

– Kaip susipažinote su žmona?

– Jokios ypatingos istorijos, kuri primintų kino filmus, nebuvo. Mano žmona yra kilusi iš Nidos. Ten ir prasidėjo mūsų draugystė, kuri baigėsi vestuvėmis.

– Savo dukrai linkėtumėte pasukti keliu, kuris vienaip ar kitaip susijęs su muzika?

– Nedrįsčiau prieštarauti, tačiau ir primygtinai nukreipti šia linkme nežadu. Šiuo klausimu esu itin liberalus. Manau, kad vaikas gyvenime turi apsispręsti pats. Dabar mano atžalai įdomu viskas: šokiai, muzika, piešimas. Atėjo toks amžius, kai šešiametė mergaitė bando įvairias veiklas. Pastarosiomis savaitėmis jai labai įdomi tapo gyvūnų priežiūra.

Žolės pjovimas nežavi

– Šiuo metu su šeima gyvenate Klaipėdos užmiestyje. Sąmoningai norėjote pabėgti nuo miesto triukšmo?

– Turbūt taip. Pagyvenęs bute, pradedi norėti asmeninės erdvės ir privatumo – pavargsti nuo kalimo, bildėjimo, gręžimo ir švenčiančių kaimynų. Gyventi ramiau ir atokiau norėjome jau seniai. Tačiau gyvenimas nuosavame name su sodu turi ir antrąją pusę. Dažnai tenka prisiminti ir buitį: kai ką suremontuoti, pjauti žolę. Turėti namą reiškia, kad jį reikės ir prižiūrėti. Dažnai po ilgos ir aktyvios dienos nebeturi nei fizinių jėgų, nei noro darbuotis žoliapjove. Ramybė ir privatumas man labai patinka, tačiau juokaudamas sakau, kad reikėtų poros pagalbininkų.

– Žmona susitaikė su jūsų menininko statusu?

– Turbūt nesusitaikė. Pasitaiko, kad ir nenupjaunu tos vejos... Tačiau tikrai nesu tas stereotipais apipintos bohemos atstovas. Negaliu sau leisti nieko neveikti, apsivynioti šaliką ir rūkyti pypkę. Galbūt yra menininkų, kurie dienas leidžia taip, tačiau tuomet turi gyventi vienas. Aš esu atsakingas už savo žmoną ir vaiką. Gyvename laukinio kapitalizmo laikais, todėl nori ar nenori privalai galvoti apie finansinę padėtį ir išgyvenimą. Privalai daryti ir dalykus, kurie kartais nėra labai mieli širdžiai. Man artima filosofija, kai gyveni kūrybiniais ieškojimais, veiki tik tai, kas patinka, o pritrūkus pinigų nutapai paveikslą ir jį parduodi turguje. Tačiau reikia pripažinti, kad šiomis dienomis taip gyventi faktiškai neįmanoma.

Vizitinė kortelė

Gimė 1973 m. sausio 6 d. Vilniuje.

1990 m. baigė dabartinę Baltijos gimnaziją Klaipėdoje.
Baigė 2-ąją vaikų muzikos mokyklą uostamiestyje.

1994 m. baigė Klaipėdos aukštesniąją technikos mokyklą. Specializacija – autotransporto aptarnavimas ir remontas.

1989–1996 m. grojo grupėje "Savaitgalis".
Kūrė dainas ir bendradarbiavo su grupėmis XXL, "Junior", "Mango", "Raketa", "Pikaso", "Širdelės", "Mochito" bei atlikėjais Amberlife, Andriumi Rimiškiu, Deividu Basčiu.

2006 m. susituokė su žmona Daina. Turi dukrą Pauliną.