Sėmė iš dumblo kibirais

Laukžemių tvenkinio, vietinių dar vadinamo Eketės tvenkiniu, sausinimo darbai virto tikru išbandymu žvejams.

Prieš kelias savaites buvo pradėta remontuoti avarinės būklės užtvanka. Baimintasi, kad vieną dieną ji grius ir užlies aplinkines gyvenvietes, dalį Mažojo Kaimelio ir net Klaipėdos senamiestį.

Kasdien vandens lygis tvenkinyje mažėja – per parą vanduo nusenka 15–20 centimetrų, o greitai jo visai neliks.

Iš vietinių apie tai sužinoję žvejai sunerimo. Atskubėję pasižiūrėti, kas vyksta, jie neteko amo.

"Paaiškėjo, kad dedasi labai negeri dalykai. Skaudžiausia dėl žuvų, kurių, slūgstant vandeniui, lieka tūkstančiai. Didesnes, kiek buvo įmanoma, surinkome drauge su savanoriais. Darbus labai apsunkino dumblas, bridome į vandenį ir sėmėme kibirais", – kalbėjo klaipėdietis Tomas Navalinskas.

Buvo nerimaujama ir dėl to, kad susidariusia situacija mėgins pasinaudoti brakonieriai.

Fiksavo dvesiančią gyvūniją

Šiuo metu dieną ir naktį žvejai savanoriai pasikeisdami saugo Eketės tvenkinį nuo savivaliautojų.

"Kai kurie bando gaudyti žuvis tiesiog iš nežinojimo ir informacijos stokos, tai gražiai paprašome jų palikti tvenkinį", – tvirtino T.Navalinskas.

Situaciją pašnekovas vadina absurdiška. Jis teigė, kad prasidėjus remonto darbams nebuvo aiškaus plano, kur atsidurs tvenkinyje gyvenančios žuvys.

"Kad būtina ką nors daryti, susizgribo tik tuomet, kai pradėjome šauktis pagalbos. Internete išplatinome vaizdo medžiagą, kur matyti paviršiumi plūduriuojančios dvesiančios žuvys", – piktinosi T.Navalinskas.

Žus vėžiai ir ūdros

Žvejai įsitikinę, kad padaryta milžiniška žala. Ir gamtai, ir valstybei.

Gali būti, kad vadinamajame Eketės tvenkinyje yra apie 100 tonų žuvų. Tarp jų – trofėjinės, taip pat reprodukcinės žuvys, kurios dauginasi tarpusavyje.

"Apmaudu, jog taip atsainiai yra švaistomi valstybės pinigai. Rūpinamės, kad visa gyvūnija būtų saugiai perkelta į kitą tvenkinį. Priešingu atveju žus tūkstančiai žuvų, tarp jų – ir mailius, kiti vėžiai, bebrai, ūdros. Visų juk neišgelbėsime", – skėsčiojo rankomis vyrai.

Vandens telkinyje esančios žuvys vertos maždaug 10 mln. eurų. Tokius skaičiavimus žvejai atliko peržiūrėję Lietuvoje įžuvinimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius.

Iš pradžių manyta, kad pakėlus šliuzus žuvys su vandeniu išplauks į Danę. Šį sumanymą palaikė ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Tačiau apie tai esą negali būti nė kalbos.

"Kažkas dėl savo profesinio neišprusimo sugalvojo visas žuvis nuleisti į tualetą, tai yra į Danę, kur jos tiesiog žūtų. Atlikome eksperimentą ir patys įsitikinome: jeigu užtvanka būtų staigiai atidaryta, žuvys iš streso kiltų į viršų ir uždustų dugne ant dumblo. Be to, šiuo metu Danės upės gylis vietomis yra vos 30–40 centimetrų. Tai – grobis brakonieriams, verslininkams. Viename Lietuvos gale skiriami milijonai eurų tvenkiniams įžuvinti, o kitame – paliekama likimo valiai", – situaciją apibūdino T.Navalinskas.

Patenka į Raudonąją knygą

Laukžemių tvenkinio vandenyse gausu įvairių žuvų: karosai, lynai, karpiai, karšiai, kuojos, raudonsparniai, plakiai, lydekos, starkiai, šamai, unguriai, ešeriai.

"Nuleidinėdami vandenį ir pernešdami žuvis netgi radome vijūnų, kurie yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Turime nuotraukų, taip pat viską nufilmavome", – liudijo žvejai.

Jie matavo, kad šiuo metu dar yra likęs apie vienas kilometras užtvankos.

"Galite įsivaizduoti, kiek ten yra žuvų? Dešimtys tonų. Sekmadienį echolotu nustatėme, kad užtvankoje gylis kai kur siekia 5 metrus, vidurkis – apie 2,5–3 m. Labai didelė žuvų koncentracija ir sulig kiekviena diena ji tik didėja", – teigė pašnekovai.

Ruošiasi blogiausiam

Į vietinių aplinkosaugininkų abejingumo sieną atsimušę žvejai kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

"Pateikėme pataisą, kad nuleidinėjant užtvanką remonto ar avarijos metu žvejyba būtų uždrausta. Tiesiog, kad išvengtume brakonieriavimo atvejų. Esame dėkingi ministrui, kad sureagavo", – tvirtino žmonės.

Neseniai entuziastus pasiekė aplinkos viceministro Lino Jonausko laiškas – ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą pakeisti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles. Vieta, kur numatyti draudimai žvejoti, buvo papildyta teiginiu: "Žvejyba draudžiama tvenkiniuose jų vandens išleidimo metu, kai numatyta visiškai išleisti vandenį."

Entuziastai įsitikinę, kad nutarimas nusausinti tvenkinį buvo priimtas neapgalvotai.

"Ne protingiausias, o pigiausias sprendimas. Juolab kad yra pavyzdžių, kaip galima sutvarkyti užtvanką nenuleidus vandens", – pastebėjo T.Navalinskas.

Pašnekovas ruošiasi blogiausiam scenarijui. Šiuo metu jis renka geros valios žmones, kurie padėtų gelbstint žuvis tuomet, kai užtvanka liks visiškai be vandens.

"Kai tai įvyks, teks skubiai gabenti žuvis į kitus tvenkinius. Žmonės mielai padeda be jokio atlygio, leidžia pasinaudoti savo technika žuvų pervežimui. Akivaizdu, kad šiuo atveju aplinkosaugininkai yra bejėgiai, nes ne jie priėmė tokį neprotingą sprendimą. Bet kas tada prisiims atsakomybę?" – retoriškai klausė klaipėdietis.

Laukia ekologinė katastrofa?

Nors gelbėjimo strategija miglota, tačiau žmonės pasiduoti neketina: ruošia įrankius, aprangą, organizuojasi transportą.

"Nežinome, kaip susitvarkysime, kyla daug klausimų. Sunku nuspėti, kokia yra užtvankos struktūra, kas bus, kai atsivers vanduo, kokios liks vagos, duobės, koks bus priėjimas, dumblingumas ir panašiai. Juolab kad tuoj prasidės lietingi orai. Kalbame apie ekologinę katastrofą", – nerimavo T.Navalinskas.

Akivaizdu, kad per vieną dieną perkelti visas žuvis nepavyks.

"Gelbėjimo operacija gali prasidėti bet kuriuo metu, šiandien arba rytoj. Priklauso nuo rangovų – kokiu greičiu jie nuleidinės vandenį. Mūsų laukia trys keturios paros juodo darbo. Svarbiausia išsaugoti kuo daugiau trofėjų, juk bus karpių ir lydekų po 15 kg svorio", – aiškino jis.

Aplinkos ministerijai pritarus, išsaugotos žuvys bus perkeltos į valstybės nuomojamą Lazdininkų ir Tūbausių tvenkinius Kretingos rajone.

Žvejai taip pat prašo, kad dalį leistų patalpinti Klaipėdoje esančiame Trinyčių tvenkinyje.

"Šie vandens telkiniai labiausiai atitinka vandens kokybės reikalavimus. Dar laukiame atsakymo dėl Trinyčių", – teigė T.Navalinskas.

V.Marozas dėkojo savanoriams

Žvejų entuziastų iniciatyva sveikintina. Tačiau jau dabar aišku, kad dalis Eketės tvenkinyje esančių žuvų pasmerktos žūti.

To neslepia ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V.Marozas.

"Laukiame, kol vanduo nuseks tiek, kad galėtume perkelti žuvis. Bijau, kad dalis vis tiek žus. Kol kas yra per daug vandens, kad būtų galima ką nors padaryti. Esu labai dėkingas saugotojų grupei, kuri neleidžia darbuotis brakonieriams", – gerų žodžių savanoriams negailėjo viršininkas.

Tvenkinio teritorija taip pat stebima bepiločiu orlaiviu, joje kasdien lankosi inspektoriai.

Tiesa, priešingai nei žvejai, V.Marozas aplinkos ministerijos draudimą Eketės tvenkinyje gaudyti žuvis vadina nelogišku.

"Užtat dabar ir kyla keblumų. Mano nuomone, tai prastas sumanymas. Žinoma, dabar gaudyti žuvis jau būtų beprasmybė ir įžūlumas. Tai reikėjo daryti anksčiau, kai tik prasidėjo darbai. Kuo daugiau būtų išgaudę, tuo mažiau būtų reikėję perkelti į kitą vandens telkinį", – įsitikinęs viršininkas.

Matuoti žalą gamtai viršininkas kol kas nesiryžta: "Apskaičiuoti, ko gero, nepavyks. Bet kokiu atveju vieno žmogaus gyvybės išgelbėjimas yra vertesnis už tai, kas vyksta šiuo metu. Vanduo yra nuleidžiamas dėl avarinės būklės, juk galėjo įvykti kai kas baisesnio."

Laukžemių tvenkinys priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, kuriai užtvankos remontas atsieis apie 257 tūkst. eurų. Kitąmet ją ketinama atstatyti, o 2018-aisiais – įžuvinti.