Skelbti, kad kraujažolė gydo skrandžio opas, dilgėlė – kepenis, o šaltalankis – žaizdas, nuo šiol yra nusikaltimas. Žolininkai, reklamuojantys šimtmečių patikrintas vaistažolių gydomąsias savybes, gali sulaukti baudų.

Vaistažolių reklama – draudžiama

"Būsiu nubausta už tai, kad sakau, jog linų sėmenis valgyti sveika. Taip pat už tai, kad žmonėms pasakoju apie tas vaistažolių savybes, kurios įrašytos net enciklopedijoje. Tokia savo veikla užsitraukiau tikrintojų nemalonę ir esą pažeidžiau reklamos įstatymą. Tuomet tegul valdžia uždraudžia knygas ir augalų enciklopedijas, kurios taip pat, jų supratimu, reklamuoja gydomąsias žolių savybes", – piktinosi įmonės "Žolinčius" vadovė Genovaitė Rauktienė.

Moteris net svarstė, ar tokio tikrintojų desanto ji nebus sulaukusi farmacininkų dėka.

"Visoje Lietuvoje žolinčiai – persekiojami. Ne tik aš gavau baudą, bet ir Kaune įsikūrusi įmonė jau yra persekiojama. Kas mums siūloma? Eiti į pogrindį? Prasidėjo karas prieš natūralius produktus populiarinančius žmones", – įsitikinusi moteris.

Bauda – 200 Lt

Nuo praėjusio rudens krautuvėlę viename prekybos centre atidariusi "Žolinčių akademijos" narė G.Rauktienė jau sulaukė patikrinimų. Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už pakuočių ženklinimo taisyklių pažeidimus G.Rauktienę nubaudė 200 litų bauda.

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Rima Slaboševičienė tikino, kad "Žolinčius" ne viena įmonė, galėjusi pažeisti Reklamos įstatymą. Esą tokie pat pažeidimai nustatyti ir Taikos prospekte bei M.Mažvydo alėjoje įsikūrusiose panašiose įmonėse.

Pasak specialistės, jos platino netinkamai ženklintas produktų pakuotes.

"Joks maisto produktas ar papildas negali gydyti, saugoti nuo ligų ar panašiai. Tai tik maisto produktas, kuris papildo dienos racioną, – kalbėjo R.Slaboševičienė. – Nustatėme, kad nebuvo užrašų, kokia rekomenduojama paros dozė, nebuvo perspėjimų laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Nustatyta ir visa eilė kitų pažeidimų". Tačiau, jei tai ne vaistai, kam tada reikalingi tokie įspėjimai?

Žolė – ne vaistas?

G.Rauktienė piktinosi, kad kiekviena močiutė, kuri vaistažolių pundelį bandys parduoti turguje, taip pat turėtų būti persekiojama tikrintojų.

"Jei moterėlė pasakys pirkėjui, kad šaltalankių balzamas stiprina imuninę sistemą ar naudojamas esant nudegimams, nušalimams ar žaizdoms gydyti – baisiausiai nusikals. Nuo seno žmonės jį tepė žaizdoms gydyti, tačiau nuo šiol tai – nelegalu. Mes, žolininkai, verčiami nelegalais. O iš tiesų mes tik skleidžiame šimtmečiais kauptas senolių žinias", – kalbėjo G.Rauktienė.

Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja R.Slaboševičienė tikino, kad žolelės – nėra vaistas.

"Jokių gydomųjų savybių ant jų pakuočių neturi būti pažymėta. Jei tas žolelių mišinys gydo, jis turi būti registruotas kaip vaistas. Tai daro Vaistų kontrolės tarnyba. Todėl negalima teigti, kad "arbata gydo kosulį". Ant pakuotės reikia nurodyti, jog ji tik "padeda atsikosėti", – mokė specialistė.

Patikrino laikas

Sveikatos klubo "Žolinčių akademijos" prezidentė Danutė Kunčienė taip pat patikino, kad žolininkai vis aktyviau yra tikrinami įvairiausių tarnybų.

"Kitąkart tų tikrintojų reikėtų visai kitose sferose. Tuomet Seimas turėtų uždrausti visas Lietuvoje išleistas knygas apie vaistažoles. Kiek žinau, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė aktyviai tikrinama įvairių tarnybų. Man tikrai gaila, kad Lietuvoje žolininkų veikla neskatinama. Aš pati dar nepajaučiau, kad prasidėjo raganų medžioklė, tačiau palengva prie to einama. Teks atlaikyti", – sakė D.Kunčienė.

Moteris pabrėžė, kad Lietuvoje toks vaistažolių verslas sunkiai skinasi kelią.

"Jei šimtmečiais senoliai žinojo, jog tam tikros žolės gydo kažkokias ligas, Seimas nusprendė, kad jos negydo. Vadinasi, įstatymais netrukus bus pakeisti tautos papročiai, šeimos tradicijos. Iš lūpų į lūpas perduota žinia buvo patikrinta amžių. O mūsų paskirtis – supažindinti žmones su gamtoje augančiais augalais ir jų savybėmis. Išeitų, kad sakyti, jog kiaulpienės šaknis skystina kraują, nevalia. Valdžios supratimu, skystinti kraują gali tik tabletė iš kiaulpienės šaknies. Kam neša naudą šis celofano apvalkalas?" – klausė D.Kunčienė.

Vėžį gydo žibalu

Garsi žolininkė Adelė Karaliūnaitė išdėstė priešingą nuomonę. Ji tikino mananti, kad įvairių tarnybų patikrinimai turėtų ginti žmonių teises ir saugoti nuo šarlatanizmo.

"Dabar visi save vadina žolininkais. Dar prieš kelerius metus buvusios niekam nežinomos veikėjos vis dažniau skelbiasi esančios žolininkės. Manau, kad norint vystyti tokią veiklą reikia turėti žinių. Norėdami teigti, jog tam tikras augalas gydo, turime pagrįsti tokį teiginį", – kalbėjo A.Karaliūnaitė.

Moteris įsitikinusi, jog mados reikalu tapęs sveikos gyvensenos propagavimas dar neatstoja aukštojo išsilavinimo suteiktų žinių.

"Aš esu prieš įvairaus plauko apsišaukėlius. Man žmonės buvo atnešę vienos tokios žolininkės arbatų. Viena jų esą buvo nuo kosulio, kita gydė skrandžio negalavimus. O iš tiesų abi arbatos tebuvo pakarpytos avižos su kažkokių žolių priemaišomis. Ir ką ji gali išgydyti?" – klausė A.Karaliūnaitė.

Anot jos, žolininkų įmonės privalo turėti visus tvarkingus dokumentus ir leidimus, nes jų veikla susijusi su žmonių sveikata.

"Viena moteris važinėja po Lietuvą ir skaito paskaitas, kaip žibalu išgydyti vėžį. Ji net sakosi pati sirgusi vėžiu. Nematau nieko blogo, kad tokios veikėjos būtų patikrintos", – tikino A.Karaliūnaitė.