„Lietuvos karžygio“ apdovanojimas buvo įsteigtas prieš devynerius metus. Jis tapo gražia kariuomenės tradicija pagerbti žmones, išsiskiriančius savo dvasinėmis ir moralinėmis nuostatomis, savo gyvenimu ar tam tikrais poelgiais, demonstruojančiais išskirtinę – karžygio dvasią.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko, pateiktas nominantų istorijas vertins komisija, kuri atsižvelgs į nesavanaudiškumo ir valios išraišką, ryžto ir pasiaukojimo kriterijus.

Pagrindiniam „Lietuvos karžygio“ nominantui bus įteikta iš bronzos išlieta 30 cm aukščio kario su Gediminaičių stulpais statulėlė. Ją pagal istorikų ir karybos entuziastų atkurtą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo epochos kario atvaizdą, ekipuotę ir ginklus sukūrė skulptorius Romas Kvintas. Metų „Lietuvos karžygio“ nominantai bus pagerbti šių metų lapkričio 25 d.

Klaipėdiečių manymu, bene ryškiausias viso to pavyzdys buvo pilietinė akcija Laukžemių tvenkinyje, kur biurokratų abejingumas privertė paprastus žmones elgtis pilietiškai – jie sausinamame vandens telkinyje patys ėmė gelbėti žuvis.

Pradėjus remontuoti avarinės būklės užtvanką, tvenkinyje vanduo kritiškai seko, jo dumble duso keliolika tonų žuvų, tarp jų – ir įrašytų į Raudonąją knygą. Nesulaukę valdžios iniciatyvos, jas gelbėti suskubo grupė savanorių. Jie didžiąją dalį žuvų perkėlė į Trinyčių tvenkinį, dirbo dieną naktį, saugodami žuvis ir nuo tykančių brakonierių.

Šie žmonės pademonstravo išskirtinį pilietiškumą, atkaklumą, ištvermę ir ryžtą, saugant šalies gamtos išteklius. Jų poelgis, anot klaipėdiečių, vertas „Lietuvos karžygio“ vardo.