Už parą moka dvigubai?

Klaipėdietis internetu dar iš vakaro mėgino įsigyti dvi dienas galiosiančią žvejo kortelę. Vaikinas pamaryje ketino žvejoti penktadienį ir šeštadienį.

"Tačiau paaiškėjo, kad išvakarėse užsisakyti leidimo žvejoti per visą naktį negaliu. Žvejo kortelė galioja tik iki 24 val. Jei žvejoji per naktį, būk malonus mokėti dvigubai – už dvi paras", – pastebėjo jaunuolis.

Klaipėdietis aiškino, kad elektroninė sistema sukurta taip, kad joje įmanoma pažymėti tik vieną parą galiojančią kortelę.

Sumokėjus už ją, tenka jungtis vėl ir pildyti reikalaujamus kortelės laukus, kad būtų galima sumokėti už kitos paros žvejybą.

"Viena kortelė kainuoja 2,5 euro, plius banko pavedimo mokesčiai. Jei žvejys nori išvažiuoti žvejoti iš vakaro, realiai jis žuvis gaudys tik vieną parą, bet mokės už dviejų parų leidimus. Ir kodėl tokia tvarka sugalvota?" – stebėjosi jaunuolis.

Verčia mokėti brangiau

Vaikinas akcentavo, kad, perkant šį leidimą internetu, jo kaina kur kas mažesnė.

Tačiau sistemoje nėra laukelio, kuriame atsispindėtų, kada žvejys įsigijo leidimą žvejoti.

"Teko sėsti į automobilį ir ieškoti veikiančio loterijų terminalo, kuriame galima įsigyti žvejybos licencijas. Tačiau susimąsčiau, kodėl esu įstumiamas į tokią padėtį, kad naudočiausi tik privačios įmonės paslaugomis? Gal kai kam tai yra naudinga? Kitas klausimas, ką daryti tiems, kurie žada žvejoti tik naktį? Sakykime, atvažiuoji prie upės iš vakaro, o žvejybą tęsi ir kitą parą ryte, o vėliau važiuoji namo. Internetinė sistema nenurodo kortelėje, kada žvejys ją įsigijo", – pridūrė klaipėdietis.

Meškerės liko ant kranto

Žvejys už dvi paras galiosiančią kortelę terminale sumokėjo 6 eurus 20 euro centų.

"Bet tai, kas nutiko bežvejojant, visai mane pribloškė. Vėlyvą vakarą prisistatė aplinkos apsaugos inspektorius. Patikrinęs mano korteles, jis perspėjo, kad terminale parai įsigytos kortelės galiojimo laikas baigsis 21 val. 30 min. Nors ir turiu nuo vidurnakčio pradėsiančią galioti kitą kortelę, turėjau padėti meškeres į šalį. Susimokėjau, bet neturiu leidimo žvejoti dvi su puse valandos. Čia jau visiškas absurdas", – piktinosi vaikinas.

Žada nebausti

Apie žvejui nutikusią istoriją išgirdęs Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas tik gūžčiojo pečiais.

"Visi klausimai – ministerijai. Ir aš nežinau, kodėl ši sistema iki šiol dar stringa. Vis išgirstame, kad tai viena, tai kita bėda nutinka žvejams. Perkat terminale, kortelėje laikas atspausdinamas. Jei perki internetu, to nėra. O čia jau keblu. Inspektorius turėtų įvertinti aplinkybes ir nebausti tokių žmonių. Belieka apgailestauti, kad taip yra. Ir inspektorius pastatomas į keistą padėtį", – pastebėjo V.Marozas.

Liko be aptarnavimo

Aplinkos apsaugos ministerijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Gediminas Grigaliūnas aiškino, kad informacinė sistema sukurta taip, kaip numato teisės aktai.

"Pačioje pradžioje sistema buvo kur kas paprastesnė, ir tokių nusiskundimų nepasitaikydavo. Šiuo metu ji buvo praplėsta, įdiegta daugiau funkcijų. Reikia klausti administratoriaus, kodėl kažkas neveikia", – tikino G.Grigaliūnas.

Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema (ALIS) buvo įdiegta 2012 m., viešųjų pirkimų konkursą laimėjus įmonei "Atea".

Anuomet šios sistemos kaina siekė tris milijonus litų.

"Garantinis aptarnavimas buvo numatytas trejiems metams. Tačiau dabar jis jau yra pasibaigęs. Rangovas nebeturi prievolės prižiūrėti šią sistemą. Ją administruoja Aplinkos ministerijos darbuotojai. Gal todėl kažkas stringa?" – spėjo ministerijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas G.Grigaliūnas.

Darbuotojas nesugebėjo paaiškinti, ko trūksta, kad ši sistema veiktų be trikdžių.

"Didelės kritikos ši sistema nesulaukdavo. Gal tai yra tik pavieniai atvejai? Per metus išplatinama apie 60 tūkstančių žūklės leidimų", – kalbėjo G.Grigaliūnas.

Atsiras naujų funkcijų

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, išklausęs klaipėdiečio žvejo istoriją, tikino, kad jam sėkmingai pavykdavo įsigyti žvejo kortelę lašišoms žvejoti.

"Nemuno deltoje nežvejoju, bet perku leidimus ir internetu. Man viskas pavykdavo. Jei žinau, kad kitą dieną turėsiu laisvadienį, nusiperku iš anksto internetu kitą parą galiosiantį leidimą. Man sunku paaiškinti, kas šiuo atveju nesuveikė, tačiau ši elektroninė sistema yra nuolat tobulinama. Tai valstybei kainuoja, tačiau kaina priklauso nuo darbų sudėtingumo. Esminės bėdos nematau, tai tik techniniai dalykai", – kalbėjo viceministras.

L.Jonauskas aiškino, kad žvejai senokai spaudžia ministeriją, kad ALIS sistemoje būtų galima licencijas įsigyti kelioms žvejybos valandoms.

"Žmogus galės žvejoti nuo 13 val. dienos iki kitos paros 13 valandos. Jei žmogui nepavyko nusipirkti licencijos, kuri galios kitą parą, paaiškinti galiu tik techniniu sistemos gedimu. Gerai, kad inspektoriai nesumanė bausti žvejo", – aiškino viceministras.

Painiojasi net inspektoriai

Tačiau situaciją paanalizavęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas Povilas Paukštė rėžė dar vieną netikėtą naujieną klaipėdiečiui.

Paaiškėjo, kad jaunąjį žveją tikrinęs inspektorius pats nesusigaudo leidimų sistemoje.

"Žmogus pirko kortelę išvakarėse. Terminalo išduotoje kortelėje iš tiesų yra atspausdintas išdavimo laikas. Nežinau, koks ten inspektorius buvo, norėčiau pats su juo pasikalbėti. Realiai, tai jis turėjo nubausti žveją, nes jis iš viso neturėjo leidimo žvejoti Nemuno deltoje. Žvejybos išvakarėse pirkta kortelė galiojo tik tas dvi su puse valandos. Lygiai vidurnaktį jos galiojimas baigėsi. Kaip suprantu, inspektorius žmogų tikrino kitos dienos vakarą. Vadinasi, galiojančios kortelės nebuvo", – ginčą reziumavo specialistas.

Tai išgirdęs klaipėdietis žvejys net žagtelėjo.

"Išeitų, kad turėjau pirkti tris korteles. Bet tai, jog ši leidimų sistema yra paini ir neaiški, įrodo net tas faktas, kad patys inspektoriai nesusigaudo joje. Kortelės išduodamos tik parai, savaitei arba mėnesiui. Bet pats inspektorius mąstė taip, kaip ir aš, – pirkdamas leidimą parai, pavyzdžiui, 21 val. 30 min., supranti, kad įsigyji leidimą žvejoti iki kitos paros 21 val. 30 min.", – tvirtino žvejys.

Grėsė baudos

Žvejojusiems be žvejo kortelės Nemuno deltoje grėsė bauda nuo 86 iki 173 eurų.

Vaikinai buvo sugavę pora karšių. Už kiekvieną jų oficialiai jiems būtų tekę pakloti po 60 eurų baudos už gamtai padarytą žalą.

"Aš esu ne pirmas, papuolęs į tokią situaciją. Tačiau keista, kad iki šiol ši painiava nebuvo sutvarkyta", – replikavo klaipėdietis žvejys.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas P.Paukštė taip pat pripažino, kad ir kiti žvejai galėjo susidurti su problemomis mėgindami įsigyti žvejo korteles ALIS sistemoje.

"Specialistai aiškina, kad jungiantis prie sistemos per neatnaujintą interneto naršyklę tikėtina, kad žmogui sistema neleido pasirinkti žvejybos datos", – paaiškino ministerijos darbuotojas.

Žvejai renkasi terminalus

Aplinkos ministerija vos prieš mėnesį pasirašė sutartį su dar vieno viešojo konkurso laimėtoju.

Šių darbų vertė siekia 186 tūkst. eurų.

Žadama, kad sistema bus atnaujinta iki šių metų gruodžio vidurio, o žvejybos leidimų sistema turėtų esą pradėti veikti jau nuo lapkričio pabaigos.

"Buvo skelbtas konkursas ir rangovas, įmonės "DTS Solutions" ir "Atea", įsipareigojo iki metų pabaigos baigti visus sistemos atnaujinimo darbus. Kortelės kaina nesikeis. Žvejų patogumui atsiras galimybė pažymėti valandas, nuo kada iki kada žmogus žvejos. Taip pat bus galimybė žvejo kortelę įsigyti užsieniečiui", – aiškino P.Paukštė.

Pasak P.Paukštės, pernai populiariausius, dviejų parų žvejo bilietus lietuviai daugiausia pirko loterijos terminaluose.

Iš viso nupirkta 133 tūkst. žvejo bilietų.

"Prekybos centrų "Maxima" kasose įsigyta 16 tūkst. bilietų, o per ALIS sistemą nupirkta 14 tūkst. bilietų. Žvejo kortelių, galiojančių Nemuno deltos regioniniame parke, terminaluose nupirkta 69 tūkst. ALIS sistema pasinaudota tik 2 tūkst. kartų", – skaičiavo P.Paukštė.