Žvejų artelė davė pradžią kurortui

Melnragė, šiandien virstanti žaviu pajūrio kurortu, kadaise buvo senas žvejų kaimelis, pokariu išaugęs į solidžią žvejų gyvenvietę, kuriai impulsą davė žūklautojų artelės „Banga“ įkūrėjas ir vadovas Alfonsas Velička. Šis žmogus anais laikais pritaikė patobulinimus, leidusius sužvejoti tokį gausų laimikį, kad žuvų perdirbėjai stverdavosi už galvų.

Rado aukso gyslą

Melnragė, arba Juodasis ragas, minima jau XIII a. dokumentuose. Tai buvo kaimas prie jūros, kurio gyventojai vertėsi žvejyba ir šiek tiek žemdirbyste. 1933 m. jam suteiktos kurortinės gyvenvietės teisės, turtingi miestiečiai čia pasistatė vilas.

1946 m. Melnragė buvo prijungta prie Klaipėdos miesto ir staiga, nepraėjus nė dešimtmečiui po Antrojo pasaulinio karo, labai suklestėjo, galima sakyti, dėl vieno žmogaus sumanumo.

 

Permainos: pastaraisiais dešimtmečiais Melnragės paplūdimyje dažniau matomi poilsiautojai nei žvejai, gyvenvietė sparčiai virsta vis labiau gražėjančiu pajūrio kurortu. (Astos Dykovienės nuotr.)

1952 m. tuomet jaunas specialistas A.Velička (1926–2006), iškeitęs valdininko kėdę Žuvų pramonės valdyboje Vilniuje į žvejų artelės pirmininko pareigas Klaipėdoje, ėmėsi čia lig šiol neregėtų iniciatyvų.

„Atkreipiau dėmesį į Japonijos jūroje naudojamus statomuosius tinklus. Ta tema apsigyniau diplominį darbą ir naujovę norėjau išbandyti „Bangos“ artelėje su žvejais. 1953 m. tai ir padarėme. Gaudyklę pastatėme kokius 700 m nuo šiaurinio molo“, – kažkada dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams pasakojo pats A.Velička.

Rezultatas buvo stulbinamas. Pirmasis laimikis – keli šimtai tonų strimelių, po poros parų – dar 100 tonų.

Tuomet A.Velička pasakojo, kad žuvų kombinato darbuotojai stvėrėsi už galvų, bijodami nespėti apdoroti produkcijos.

„Pirmą kartą žvejai tinkluose rado žuvų, kurių nepažino. Pasirodo, tai buvo skumbrės. Su tuo tinklu per kelis mėnesius mes pagavome tūkstantį tonų žuvų. To dar nebuvo buvę. Žvejai ėmė gauti algas iki 4 tūkst. rublių“, – tokį A.Veličkos pasakojimą 2006 m. užrašė dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai.

Impulsas: kadaise žvejų artelės „Banga“ pirmininko A.Veličkos iniciatyva įdiegtos žuvų gaudyklės sudarė sąlygas vyrams pagauti daugiau žuvų, geriau uždirbti ir pradėti kurti žvejų gyvenvietę Melnragėje. (Pragiedrulio Veličkos asmeninio archyvo nuotr.)

Neįtikėtini statybų mastai

Dėl artelės pirmininko A.Veličkos racionalizacijos Melnragės žvejai staiga praturtėjo, o tai buvo absoliučiai neįtikėtina pokariu.

Atsirado finansinių galimybių Melnragėje kurti praktiškai naują gyvenvietę.

A.Veličkos liudijimu, per porą metų čia iškilo 123 mūrinukai žvejams ir kultūros namai, kuriuose iki šiol veikia biblioteka ir bendruomenės namai.

Tokio statybų masto 1954 m. negalėjo leisti joks ūkis Lietuvoje. Gyvenvietėje buvo įvesta elektra, vandentiekis.

Tiesa, į pačią Melnragę dar ilgai driekėsi paprastas žvyrkelis. Tačiau, nepraėjus nei 50 m., viskas kardinaliai pasikeitė.

Nutiestos modernios gatvės, žvejų artelės seniai neliko, žūklauja tik pavieniai priekrantės žvejai, bet atsirado profesionalių gintarų rinkėjų, netoliese galima pamatyti ekstremalaus sporto entuziastų, o buvę žvejų nameliai sparčiai virsta dailiomis vilomis.

„Šiandien mažai kas atsimena, kad Melnragė suklestėjo būtent tada, kai žvejai ėmė pagauti lig tol neregėtą kiekį žuvų. O tos žvejų artelės įkūrėjas ir vadovas buvo mano tėtis. Kiek esu girdėjęs, žvejai labai teigiamai apie jį atsiliepdavo, jie vertino mano tėčio humanišką požiūrį į paprastą žveją“, – pasakojo artelės įkūrėjo sūnus gydytojas Pragiedrulis Velička.

Pragiedrulio Veličkos asmeninio archyvo nuotr.

Lingvistinis palikimas

A.Velička paliko ženklą ne tik Melnragėje. Jį ilgą laiką trikdė, kad Lietuvos laivyne dominuoja ne lietuvių, bet rusų kalba.

Bemaž keturis dešimtmečius po atvykimo į Klaipėdą A.Velička brandino mintį išleisti Lietuvių–rusų jūrinių terminų žodyną.

„Jis man vis sakydavo sulaukiantis lietuvių jūrininkų nusiskundimų, kad laivuose kalbama vien rusų kalba, todėl jis pasiryžo tam darbui – sudaryti ir išleisti tautinį jūrinių terminų žodyną. Namie šešerius metus kasdien po darbo jis rinko medžiagą. Daug kas stebėjosi tokiu jo užsispyrimu, bet jis tai padarė“, – prisiminė A.Veličkos sūnus Pragiedrulis.

1992 m. savo lėšomis A.Velička išleido du tomus žodyno (3 tūkst. egzempliorių), kuris tam tikrą laiką buvo naudojamas laivuose, jūriniuose keltuose, jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kai komandos rusų kalba buvo pakeistos į lietuvių kalbą.

„Buvo nenorinčių laivuose pereiti prie lietuvių kalbos ir kapitonų, ir jų padėjėjų rusakalbių, bet teko su tuo susitaikyti. Vėliau, kai Lietuva tapo ES nare, į laivyną atėjo anglų kalba, o lietuvių buvo padėta dulkėti į lentynas“, – apgailestavo P.Velička.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Melneragiškiui

Melneragiškiui portretas
Dieve brangus, aš kaip daugiabučio gyventojas taves visiškai nesuprantu:) Melneragei nesilankau ir jums nepavydžiu BO nera ko! Smiltyneje oras smelis ir miškas yra daug daug geresni:) Niuchink Mazuta:)

klp

klp portretas
Sprinkstate jūs melnragiškiai pasitelkę melą ir šantažą.Dabar prasidėjo užsakomieji straipsniai.

Melnragiškis

Melnragiškis portretas
Nebus jokio uosto :) ir nepasprinkit savo tulžimi, komunalinių butų savininkai, tokie patys kaip ir sovietizacijos metais, kurie išduodavo ir įduodavo savo kaimynus, gyvenančius gerai ir savo protu pasiekusius daug, pavydo mažiau turėkit. Melnragėje gyvena geri žmonės.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    2
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    8
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    12
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
  • Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
    Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“

    Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...

    2
  • Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras
    Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras

    Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...

    9
Daugiau straipsnių