Žvejyba Baltijos jūroje, apaugusi paslaptimis

Tik kreipęsi į teismą grupė Klaipėdos žvejų sužinojo, kaip ir kam yra paskiriama, kaip į kitų šalių žuvis keičiamos žvejybos Baltijos jūroje kvotos.

Susilaiko nuo komentarų

Paprašius komentarų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos pirmininkas bei Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus taip ir nesurado laiko atsakyti į klausimus. Telefonu jis aiškino, kad nevengiantis žiniasklaidos, tačiau dėl komentarų tapęs atsargus – dėl vieno komentaro jau susitikinėja teismuose su buvusiu Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktoriumi Šarūnu Toliušiu.

Žvejybos bendrovės "Spika" savininkas Gintaras Gylys tikino kad daugumai žvejų stokojant šprotų ir strimelių kvotų, didesnė dalis jų atiduodama uždarajai akcinei bendrovei "Banginis". Ši jų neišgaudo ir prašo Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos iškeisti jas su danais į silkes, tobius.

G.Gylys piktinosi, kad keičiant šprotų ir strimelių kvotas į silkes nebuvo raštu atsiklausiama kitų žvejų, ar jie nenorėtų pasinaudoti atlikusia nuo "Banginio" kvota. Jis pateikė kelis pavyzdžius, kad 2010 metais kvotų keitimai vyko net neįpusėjus sezonui. Taip pat šprotai ir strimelės keičiamos į gerokai mažesnius kiekius Šiaurės jūros žuvų.
Iš to kilo kitų klausimų. Ar keičiant šprotų ir strimelių kvotas į silkes buvo raštu atsiklausiama kitų žvejų, kodėl tokie keitimai vyksta neįpusėjus žvejybos sezonui? Ar vykdant neadekvačius mainus, nedaroma žala Lietuvai, kitoms mūsų šalies žvejybos įmonėms? G.Gylys tikino, kad rezervinis kvotų skirstymas yra tarsi įslaptintas. Apskritai kokia informacija žvejams, žvejų asociacijoms teikiama apie kvotų skirstymą? Ar į kvotų skirstymo komisiją yra įtraukti žvejų bendruomenės atstovai?

Saugo komercines paslaptis

Vietoje V.Petkaus „Jūra“ gavo Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo komentarus. Vedėjas iš karto paaiškino, kad pagal Žemės ūkio ministerijos teisininkų išaiškinimą negalintis teikti konkrečių įmonių sugavimų informacijos, kadangi tai laikoma komercine paslaptimi.
Keistokai atrodo, kai valstybės turto – kvotuojamų žuvų sugavimai yra įslaptinti. Jie ne tik neteikiami visuomenei, bet apie tuos sugavimus, kaip susidarė įspūdis pasikalbėjus su žvejais, neteikiama informacija ir žvejybos įmonėms, asociacijoms. Dėl tokios paslaptingumo skraistės ir kyla papildomų problemų, žvejų nepasitenkinimų, kai šie informaciją sužino tik kreipęsi į teismus.

Kodėl susiklostė tokia situacija? Galbūt taip yra todėl, kad tarp žvejų bendrovių susidarė ryški takoskyra. Didžioji dauguma žvejų yra nepatenkinta kvotų skirstymo sistema, todėl nuolat vyksta diskusijos ne tik Žuvininkystės tarnyboje, Žemės ūkio ministerijoje, bet jos persikelia ir į Seimą.

Kaip tik praėjusią savaitę Seime svarstyta, kaip įgyvendinamos Žuvininkystės įstatymo nuostatos dėl žvejybos kvotų. Kvotos skirstomos taikant istorinės žvejybos teisės principą. Tai kelia žvejų nesantaiką, nes vienai bendrovei suteikta išskirtinė teisė gaudyti šprotus ir strimeles, o kitas kvotų skirstymo tvarka baigia sužlugdyti. Dalis įmonių atsisako žvejybos verslo.
2013 metais bendrovei „Banginis“ buvo skirta 1 854 tonos strimelių ir 9 521 tona šprotų. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kvotų skirstymą yra apskundusi Vilniaus apygardos teismui.

"Nuo mūsų slepiama informacija, motyvuojant komercine paslaptimi. Kai teismas pareikalavo pažymos apie sugautas žuvis 2007–2012 metais, paaiškėjo, kad neišnaudotos kvotos keičiamos su kitomis šalimis į bevertes žuvis, o mūsų žvejų prašymai nebuvo tenkinami, jiems strimelių ir šprotų kvotų neskirdavo, kad įmonės nepasididintų kvotos vidurkio“, – aiškino Lietuvos žuvininkystės įmonių asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Asociacijos žvejai kelia klausimą, ar "Banginiui" skiriant didelius kiekius šprotų ir strimelių kvotų, kurių jis neišgaudo, dirbtinai nebuvo formuojama istorinė teisė?
T.Zolubas tikino, kad šprotų ir strimelių kiekiai, kurie „Banginio“ prašymu buvo pakeisti į kitų žuvų rūšių kvotas, nebuvo įtraukti, skaičiuojant jo kitų metų šprotų ir strimelių žvejybos kvotas. Pakeisti kiekiai, jo teigimu, taip pat neįtraukti, skaičiuojant žvejybos kvotas 2013 metams.

Nepanaudojamos kvotos

Pateikiame kitus T.Zolubo aiškinimus dėl žvejybos kvotų skirstymo Baltijos jūroje ir konkrečiai 2010 metais, o dėl to kyla daug nesusipratimų.
"Lietuvai 2010 metais paskirta 19 015 tonų šprotų ir 3 689 tonų strimelių žvejybos kvota. Bendrai viso žvejybos įmonės metų pradžioje prašė skirti 32 tūkst. tonų kvotą. Bendrovei "Banginis" buvo paskirta 12 494 tonų šprotų ir 2 556 tonų strimelių kvota. "Banginio" prašymu jo turimos 5 500 tonų šprotų ir 1 500 tonų strimelių dalis buvo pakeista į kitas žuvų rūšis. Jei to nebūtume leidę, bendra Lietuvos šprotų kvota būtų buvusi panaudota 53,7 proc., o strimelių – 39,2 proc. Leidus keisti kvotas į kitų rūšių žuvis, Lietuvos tiek šprotų, tiek strimelių kvotos panaudojimas išaugo iki 79,9 proc.", – aiškino T.Zolubas.

"Komisija turi ilgametę darbo patirtį ir operuoja žvejybos įmonių sugavimų, kvotų panaudojimo duomenimis. Viena patirčių yra tokia, kad labai daug žvejybos įmonių gaudavo dideles šprotų ir strimelių žvejybos kvotas, tačiau jų nepanaudodavo, bet ir negrąžindavo Komisijai, kad ji galėtų paskirti kitoms įmonėms, kurios žvejoja", – tikino T.Zolubas.

Jo teigimu, šprotų žvejybos kvota 2010 metais buvo paskirta 14 įmonių. Iš jų 4 įmonės gavo kvotas, nežvejojo ir jų neatsisakė. 5 įmonės joms skirtų nepanaudotų kvotų atsisakė metų pabaigoje (2 iš šių įmonių visus metus nežvejojo). Dar 5 įmonės kvotas panaudojo 76 proc., 92 proc., 69 proc., 82 proc., 91 proc. ir likusių kvotų neatsisakė.
Anot T.Zolubo, panaši situacija ir dėl strimelių žvejybos. 2010 metais kvota buvo paskirta 13 įmonių. Trys įmonės gavo kvotas, nežvejojo ir neatsisakė, 4 įmonės joms skirtų nepanaudotų kvotų atsisakė metų pabaigoje (viena šių įmonių sugavo 1 toną, kitos visai nežvejojo). Dar 6 įmonės kvotas panaudojo 72 proc., 36 proc., 70 proc., 66 proc., 86 proc., 72 proc., ir likusių kvotų neatsisakė.

T.Zolubo aiškinimu, nei Taisyklėse, nei Reglamente nėra numatyta prievolė Komisijai, kad jos nutarimai būtų galimi tik tada, kai yra informuotos ar tam pritaria kitos konkuruojančios įmonės. Bet kodėl tada kitų raštiškų susitikimų reikia, kai perskirstomos nepanaudotos menkių kvotos?

"Pažymėtina, kad visų įmonių prašymai gauti papildomas strimelių ir šprotų žvejybos kvotas buvo patenkinti, kai išgaudydavo jai jau paskirtas žvejybos kvotas 80 proc. Bet rezultatas toks, kad 2010 metais Lietuva savo žvejybos kvotų vis tiek liko nepanaudojusi", – akcentavo T.Zolubas.

Žuvininkystės valdininko atsakymai lyg ir logiški. Tačiau įtampa ir nepasitenkinimas dėl kvotų skirstymo toliau išlieka, nes didesnę dalį kvotų gauna viena bendrovė. Kitos skursta, bankrutuoja, atsisako žvejybos.

Problemų kyla ir dėl to, kad informacija apie kvotų skirstymus, o ypač apie žvejybą yra dozuojama prisidengiant komercinių paslapčių skraiste. Iš to žuvininkystės sistemoje ir kyla įvairios kalbos apie „žuveliokų“ ir ne tik jų keliones į Vilnių, nepasitenkinimas dėl nevienodų konkurencinių sąlygų, įtarinėjimai, kad žuvininkystės sistema dirba vienos įmonės naudai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių