Žvejybos verslo pardavimo byloje – atomazga

Pasinaudojo sūnaus sąskaita

Dar 2014 m. į sunkią padėtį patekusi V.Malinausko prekybos įmonė "Stilma" nusprendė parduoti žvejybos laivo LBB-1026, kurio galia 221 kilovatas, perleidžiamąsias žvejybos teises ir žvejybos kvotą atviroje Baltijos jūroje.

Jas už 130 tūkst. eurų nupirko žvejybos bendrovė "Ramsun". 60 tūkst. eurų ji pervedė V.Malinausko prekybos įmonės "Stilma" vienai kreditorei. Likusi 70 tūkst. eurų dalis per 4 kartus pervesta į įmonės "Stilma" savininko sūnaus sąskaitą. Šis pagal sutartį dirbo kranto jūreiviu, tačiau su tėvo įmone jokių turtinių reikalų neturėjo.

Naudodamasis sūnaus sąskaita šios įmonės savininkas norėjo išsaugoti dalį pinigų. Nei į įmonės sąskaitą, kuri buvo areštuota, nei į savo sąskaitą jis jų nenorėjo pervesti, nes pinigai būtų atitekę kreditoriams.

Ši istorija į viešumą iškilo po to, kai "Stilmai" buvo iškelta bankroto byla. Atsirado ieškinys dėl to, kad pinigai į įmonės savininko sūnaus sąskaitą pervesti neteisėtai. Iš 70 tūkst. eurų pateisinta tik 5 180 eurų suma. Iš sąskaitos savininko pareikalauta priteisti likusią 64 tūkst. 820 eurų sumą.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. priteisė iš "Stilmos" savininko sūnaus ne tik prašytą žalą, bet ir beveik 11 tūkst. eurų palūkanų. Bendra priteista suma sudarė 75 tūkst. 804 eurus.

Teismas įvertino, kad buvo atliekami sistemingi, sąmoningi veiksmai norint įmonės lėšas naudoti ne atsiskaitymui su kreditoriais, o siekiant jas išgryninti ir nukreipti nuo įmonės poreikių.

Neteisėto praturtėjimo prielaida

Atrodė, kad šioje byloje lengvai bus padėtas taškas, nes pinigų sumos aiškios, įrodytos pavedimais, dokumentais.

Sūnus, kuris leido tėvui pasinaudoti sąskaita, nurodytas kaip leidęs savo veiksmais padaryti žalą kitiems asmenims – kreditoriams. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 3 d. suabejojo, ar teisingai sūnui pridedamas dar ir neteisėto praturtėjimo reikalas, nes jis pinigais, kurie pervesti į jo sąskaitą, nesinaudojo, buvo užsienyje. Sūnaus sąskaita disponavo tėvas.

Byla vėl buvo sugrąžinta į Klaipėdos apygardos teismą. Čia įvertinta, kad vien tai, jog pinigai buvo pervesti į sūnaus sąskaitą, savaime negali patvirtinti fakto, kad jis tuos pinigus iššvaistė. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu prievolė sugrąžinti pinigus nuo sūnaus perkelta tėvui. Bendra pinigų suma kiek sumažinta – nuo 75 tūkst. 804 eurų iki 70 tūkst. 857 eurų.

Bet ir tai dar nebuvo galutinis taškas šioje byloje.

Kaltininkai – ir tėvas, ir sūnus

Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 23 d. vėl pakoregavo pinigų sumą iki 75 tūkst. 674 eurų ir priteisė, kad tėvas ir sūnus ją privalo grąžinti solidariai. Šio teismo kolegijos narių nuomone, sūnui buvo žinoma, kad, leidęs pervesti pinigus į savo sąskaitą ir perdavęs ją tėvui, jis taip pat sudarė sąlygas "Stilmos" savininkui (tėvui) išvengti taikytų turto arešto apribojimų. Nepadėjo sūnaus aiškinimas teisme, kad taip jis siekė padėti tėvo įmonei atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, atkurti mokumą, toliau tęsti veiklą. Taip pat aiškėjo, kad dalis pinigų buvo naudota atsiskaityti už žvejybinio laivo remontą Latvijos Liepojos uoste.

Apeliacinis teismas laikėsi nuostatos, kad žala kreditoriams dėl į sūnaus sąskaitą pervestų pinigų atsirado dėl abiejų – tiek tėvo, tiek sūnaus – veiksmų.

Kreipimesi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą sūnus nurodė, kad buvo pažeisti teisinio tikrumo principai. Vienu atveju teismai tuos pačius veiksmus lyg ir laikė nedarančiais žalos, o kitu atveju – priešingai, nors naujų aplinkybių ir nebuvę nustatyta. Sūnus apkaltino Apeliacinį teismą, kad šis tvirtinęs tai, jog jis tėvui padėjęs tvarkyti buhalterinę apskaitą. Jo teigimu, jis to daryti negalėjęs, nes neturi nei žinių, nei buhalterinio išsilavinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad pagal pinigų judėjimo schemą pinigai iš sūnaus sąskaitos būdavo pervedami į kitą su jokia kortele nesusietą sąskaitą, po to į dar vieną sąskaitą, kur su banko kortele pinigai būdavo išgryninami. Teismas konstatavo, kad tėvas tiesioginio prisijungimo prie sūnaus elektroninės sąskaitos neturėjo, ją valdė tik sūnus. Todėl pinigų pervedimai į sąskaitas, kur jie išgryninti, be jo nebūtų buvę įmanomi. Iš viso buvo atlikti net 37 įvairūs pervedimai iš sūnaus kortelės, kurie susiję su šia istorija. Pervesti pinigai buvo išgryninti net 86 kartus.

Teismas vertino, kad buvo atliekami sistemingi, sąmoningi veiksmai norint įmonės lėšas naudoti ne atsiskaitymui su kreditoriais, o siekiant jas išgryninti ir nukreipti nuo įmonės poreikių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 13 d. neskundžiama nutartimi paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą, kad tėvas ir sūnus solidariai privalo grąžinti 75 tūkst. 674 eurų sumą.