Tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai skaičiuoja, kad per pusantrų metų, dirbant tik vasaros sezonais, neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio suma galėjo siekti beveik 70 tūkst. eurų.

Pasak penktadienį išplatinto FNTT pranešimo, ikiteisminis tyrimas praėjusiais metais buvo pradėtas įtariant, kad ledus ir kitus desertus pardavinėjusi pora – mažajai bendrijai vadovavęs vyras ir pagal individualią veiklą dirbusi moteris – galėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir vengti mokesčių teikdami neteisingus duomenis apie pajamas.

Tyrimo duomenimis, prekyba buvo vykdoma vasarą bei žiemos mėnesiais samdant kurorte dirbti norinčius jaunuolius. Su pastaraisiais būdavo sutariama, kad jų darbo užmokestis susidarys iš išdirbtų valandų ir procentų nuo suprekiautos sumos.

Nors darbo sutartyse būdavo numatytas minimalus darbo užmokestis, įtariama, jaunuoliai gaudavo kur kas didesnį darbo užmokestį vokeliuose. 

Tyrimą atlikę pareigūnai taip pat įtaria, kad vadovai darbuotojams buvo nurodę ne visus iš klientų gautus grynuosius pinigus apskaityti kasos aparatu, išvengiant mokesčių sumokėjimo valstybei. Taip veikiant per metus ir aštuonis mėnesius bendrai pora į savo apskaitas galėjo neįtraukti per 211 tūkst. eurų, gautų už parduotas prekes vasaros metu.

Skaičiuojama, kad valstybei iš viso galėjo būti nesumokėta per 69 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą moteris ir vyras savo kaltę pripažino ir atlygino valstybei padarytą per 69 tūkst. eurų žalą.

Moteris buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o vyras stos prieš teismą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas. Kaltinamąjį aktą surašęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras bylą perdavė teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą asmuo griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.