Pasak pranešimo, prieš daugiau nei 10 metų Neringos ir Klaipėdos savivaldybės bei bendrovė Smiltynės perkėla susitarė, kad Neringoje registruotos įmonės ir jų darbuotojai gali gauti nemokamus leidimus keltis keltu, jei jos yra įtrauktos į specialų sąrašą.

Tyrėjai išaiškino, kad leidimų tvarka yra neefektyvi – per pastaruosius metus, pasinaudojus šešių bendrovių leidimais, buvo perkelta apie 4 tūkst. sunkvežimių, o tai sudarytų apie 500 jais pakrautų keltų.

Įtariama, kad tarp Neringos ir Klaipėdos bendrovių sudaromos fiktyvios transporto panaudos sutartys, tačiau Neringos bendrovės realiai transporto nenaudojo, o nemokami leidimai buvo perduodami Klaipėdos statybos ir transporto įmonėms. Pastarosios veždavo žvyrą ir smėlį į Neringą privatiems asmenims ir didelėms statybos bendrovėms.

Tokiu būdu verslininkai už automobilio perkėlimą nemokėdavo po 80 eurų. Tarp leidimus gavusių Neringos bendrovių buvo du prekybos kioskus turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kelios nekilnojamojo turto, biokuro ir statybos medžiagų prekybos bendrovės.

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo tęsia, areštuotas 1,5 mln. eurų vertės bendrovių turtas.

Išaiškinus sukčiavimo schemą, kai sunkiasvoriams automobiliams neteisėtai nemokamai keltasi į Neringą, Susisiekimo ministerija keis nemokamo kėlimo tvarką.

„Aptikta itin įžūli sukčiavimo schema, kuria piktnaudžiauta ne vienerius metus. Vieni verslininkai, vykdami į ar iš Neringos, už kėlimąsi mokėdavo nustatytą sumą, o kitų įmonių atstovai su vienu leidimu nemokamai sugebėdavo perkelti ir po keliasdešimt automobilių. Šie piktnaudžiavimo atvejai privalo būti nuodugniai ištirti“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak pranešimo, rengiama nauja perkėlimo keltais kompensavimo tvarka numato, kad asmenys ir įmonės, turintys teisę nemokamai naudotis keltais, bus įtraukiami į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą elektroninį sąrašą. Dabar dėl to reikia kreiptis į Neringos savivaldybę, nemokamus leidimus galės gauti čia registruotos įmonės ir jų darbuotojai.

BNS žiniomis, neteisėta veikla įtariamos krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovė „Arijus“, „Neringos projektai“, „Redus LT“, „Adukesta“, „Krantona“, „Klaipėdos miesto tvarka“,  „T&A idėja“, „Neringos inžineriniai tinklai“, „MTD vakarai“, „Marių namai“, „Feltūra“ ir mažoji bendrija „Ramotransa“. Sąraše taip pat yra bendrovės „Kidena“, „Altma“, „Junelinta“, „Savas transportas“, „Rigena“, „Burmeda“, „Autenta“, „Padremas“, „Klaisvita“, „Kavesta“, „Betonų dangos“, „Embritas“, individuali įmonė „Aidibara“.

Bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovo Dariaus Butvydo komentaras

Mums ši situacija buvo žinoma, kelis mėnesius bendradarbiavome su tyrimą atliekančiais FNTT pareigūnais. Jie turėjo savų duomenų, kai kurią informaciją jiems suteikėme mes. Pagal dabar galiojančią tvarką, už tai, kam išduoti leidimus, atsakingos Neringos ir Klaipėdos savivaldybės. „Smiltynės perkėla“ atlieka tik fizinį veiksmą – atspausdiname leidimą ir fiksuojame važiuojančius automobilius bei išrašome sąskaitas. Mes patys ne kartą kėlėme klausimą dėl keistų važiavimų. Džiaugiamės, kad pagaliau šis klausimas pajudėjo. Jau kelis mėnesius vyksta leidimų išdavimų tvarkos pakeitimo procedūra. Mano žiniomis, šis procesas jau yra finišo tiesiojoje. Sezono viduryje leidimų išdavimo tvarkos pakeisti nepavyks, bet pabaigoje ji turėtų būti patvirtinta. Leidimų išdavimų funkcija bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Šiuo metu vyksta derinimo su įvairiomis institucijomis procesai, į smulkmenas nenoriu leistis. Mes jau seniai kalbėjome apie būtinybę įvesti šią tvarką, nes dabar galioja susitarimas tarp dviejų savivaldybių ir „Smiltynės perkėlos“, kuris buvo pasirašytas bene prieš 15 metų. Situacija yra pasikeitusi, atėjo laikas šią tvarką atnaujinti. Smagu, kad viskas vyksta, juda, tvarkosi.