Mažėja vilčių atrasti virš Baltijos mįslingai pradingusį lėktuvą "An-2" ir juo skridusius pilotus Adolfą Mačiulį bei Alvydą Selmistraitį. Kelias dienas trukusios paieškos baigėsi be rezultatų. Kas nutiko dviem ypač patyrusiems oreiviams, atsakyti niekas negali, tačiau jų artimieji nenustoja vilties, kad jiems pavyko išsigelbėti.

Pagalbos šauksmas

40 metų prie lėktuvo šturvalo, keliolika tūkstančių skraidymo valandų ir gebėjimas atlikti mirties kilpą "An-2" vienmotoriu lėktuvu. Tai gali bemaž vienintelis žmogus pasaulyje. Tokia – aviatoriaus A.Mačiulio praktika, beveik tokią pat patirtį turi ir jo kolega A.Selmistraitis, su kuriuo jis skrido namo iš Švedijos tuo pačiu "An-2", bet taip ir nepasiekę Lietuvos teritorijos, staiga prapuolė.

Paieškos ir gelbėjimo darbai oficialiai paskelbti praėjus 20 min. po to, kai oficialiai lėktuvas turėjo nusileisti Klaipėdos aviaeskadrilėje.

"Čia yra mano tėvelis, ir mes vis dar tikime, kad jis gyvas, nes nėra pasaulyje geresnio "An-2" piloto už jį. O jo ir Alvydo paieškas nutraukia! Mieli draugai ir pažįstami, pasidalykite šia žinute ir nenutraukite paieškų. Ačiū! Mes jį labai mylime. Brigita Mačiulytė", – tokį pagalbos šauksmą piloto dukra išsiuntė visuomenei pirmadienio rytą, kai gelbėjimo operacija buvo nutraukta.

Sukėlė pasipiktinimą

Iš Švedijos miesto Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas "An-2", kuris priklauso įmonei "Klaipėdos avialinijos", virš Baltijos jūros dingo šeštadienį. Ryšys su juo prarastas, kai lėktuvas buvo už maždaug 97 jūrmylių – beveik 180 km nuo Palangos.

Lėktuvui nesugrįžus į Klaipėdą, jo ieškojo ne tik Lietuvos, bet ir Švedijos bei Latvijos pajėgos. Sekmadienį vakare paieška buvo nutraukta.

Tokiu sprendimu piktinosi pilotų artimieji, draugai. Jie prašė jas atnaujinti. Pirmadienį tai buvo padaryta. Paieškos ir gelbėjimo operacijai buvo skirtas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas "Spartan" C-27J. Dėl pagalbos kreiptasi į Švedijos ir Latvijos tarnybas. Latvija atsiuntė savo sraigtasparnį. Švedija pajėgų neskyrė, nes paieškos plotas buvo arčiau Lietuvos ir Latvijos krantų.

Paieškas vėl nutraukė

Pasak Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovo Antano Brenciaus, vakar buvo žvalgoma ta pati teritorija, kaip ir sekmadienį. Taip pat ir nauji rajonai. Paieškos plotas Baltijos jūroje yra nuo Klaipėdos iki Liepojos ir apie 115 km nuo kranto.

"Teritorija išsiplėtė gana daug į šiaurę, ir skaičiuojamas didelis dreifas. Jau praėjo daug laiko nuo pranešimo, kad lėktuvas dingo, tačiau toliau bus tęsiama paieška", – teigė atstovas.

Žvalgyti jūrą toliau trukdė nepalankios oro sąlygos. Baltijos jūroje bangos siekė apie tris metrus, tad ką nors pastebėti buvo sunku. Viltasi, kad pavyks rasti kokių užuominų. Paiešką ketinama tęsti ir šiandien.

Vieno iš dingusių pilotų žmona pati ėmėsi iniciatyvos rasti vyrą. Vakar ji skraidė palei Baltijos jūros pakrantę ir stebėjo, ar bangos neišmetė dingusio lėktuvo nuolaužų. Lėktuvą paieškoms suteikė įmonė "Klaipėdos avialinijos". Jį pilotavo patyręs pilotas.

Teigiama, kad lėktuvas "An-2", kurį turėjo parskraidinti klaipėdiečiai, buvo ne naujas, bet geros būklės, techniškai tvarkingas. Lėktuvas buvo pirktas Lenkijoje ir atgabentas į Daniją. Iš čia pilotai nuskrido į Švediją, kur buvo atlikta techninė apžiūra. Paskui dar pasiėmė 200 l papildomų degalų, išskrido į Klaipėdą ir dingo.

Įtarimų šešėlis – dispečeriams

Buvęs Palangos oro skrydžių vadovas, dabar parlamentaras Pranas Žeimys, dalį savo gyvenimo praleidęs prie dispečerio pulto, labai nustebo išgirdęs, kad skrydžių valdymo centro galėjo nepasiekti šeštadienį pradingusių pilotų siųsti nelaimės signalai SOS. Gynybinės pozicijos šiuo klausimu laikėsi Lietuvos skrydžių valdymo centro atstovas Edmundas Ganusauskas.

"Tai yra nesąmonė, kad negirdėjo pagalbos šauksmo. Kažkas kažką pasakė,  kažkas pasigavo šitą mintį, o ji visame šiame kontekste skamba labai intriguojamai. Puikiausiai viskas girdėjosi, man tai patvirtino kolegos iš Palangos", – tikino E.Ganusauskas.

Esą girdimumas buvo puikus. Paskutinį kartą su Palangos dispečeriais pilotai susisiekė šeštadienį, gegužės 16-ąją 16.16 val., kai dar nebuvo įskridę į šalies erdvę ir radaruose jų lėktuvo nebuvo matyti. Dispečeriai jo taip ir nepamatė.

"Jie pranešė, kad skrenda 4 tūkst. pėdų aukštyje, įskrenda į Lietuvos skrydžių informacijos rajoną ir kad planuoja nusileisti Klaipėdos oro uoste 17.20 val. Dispečeris pasakė, koks aerodrome slėgis, jie pakartojo tuos skaičius. O maždaug po 20 min. skrydžių vadovas vėl į juos kreipėsi, norėdamas pasitikslinti, bet jie nebeatsiliepė", – sakė E.Ganusauskas.

Draskantis laukimo skausmas

"Jokių naujienų nėra", – sunkiai žodžius dėstė dingusio piloto A.Mačiulio duktė Brigita.

Ji teigė, jog tiesiog laukė, kol tėtis grįš namo, kai atvyko "Klaipėdos avialinijų" atstovas ir pranešė, kad lėktuvas dingo.

"Mes nenuleidžiame rankų, tai – nėra adata šieno kupetoje, tai yra didelis lėktuvas, kurio sparnai kaip plūdurai, jie neskęsta. Patikėkite manimi, jiems laiko pasiųsti SOS signalą tikrai buvo daugiau nei pakankamai. Kur tas signalas prapuolė, kodėl jo niekas neišgirdo, nesuprantu", – stebėjosi B.Mačiulytė.

Piloto dukrai įtarimus dėl kažkieno klaidos sustiprino tai, kad jos tėvo bičiulis švedas pilotas prasitarė, kad "ne visada Palanga atsiliepia iš karto".

Mano, kad dreifuoja plaustu

Po šio mįslingo lėktuvo dingimo imta kelti įvairias nelaimės versijas. Esą paukščiai pakliūti į sraigtą negalėjo, nes "An-2" skrido pusantro kilometro aukštyje, kur jūriniai sparnuočiai paprastai neskraido. P.Žeimys mano, kad kažkas nutiko vieninteliam lėktuvo varikliui, ir orlaivis veikiausiai nusklendė ant vandens.

Pasak P.Žeimio, "An-2" sparnų plotas yra apie 70 kv. m, o sveria jis tik apie 5,2 tonos, palyginti su "An-24", kurio sparnų plotas toks pat, o sveria 4 kartus daugiau. Tad net avariniu būdu ant vandens nusileidę šiuo lėktuvu pilotai turėjo apie pusvalandį išsigelbėjimui, bet lėktuvas nėra labai hermetiškas. Tačiau jis turėjo kažkurį laiką išsilaikyti ant vandens.

"Ar galėjo lėktuvas su kuo nors susidurti? Sąmokslo teorijų šiuo atveju gali būti daug. Virš jūros skraido nemažai karinių naikintuvų. Gal pamatė mažą lėktuvėlį ir sugalvojo pajuokauti. Su išmetimo dujomis prieš "An-2" koks nors smarkuolis galėjo "sujaukti" orą, ir lėktuvėlis galėjo patekti į suskaldyto oro sąlygas, kur keliamosios galios lėktuvas nebeturi. Tokie dalykai pavojingi visiems orlaiviams, ne tik "An-2", – nelaimės versiją kėlė P.Žeimys, gerai pažinojęs vieną dingusių pilotų A.Mačiulį.

A.Mačiulis esąs ne iš tų, kuris galėjo skristi taip žemai, kad užkliūtų už jūroje plaukiančių laivų. Pilotų pasirinktas pusantro kilometro aukštis tinkamas, kad galėtų manevruoti, jei prireiks.

"Manau, kad tą laiko rezervą jie turėjo. Žinant jų profesionalumą, o per 40 metų praktikos pilotai tampa atsargūs, tikiu, kad jie gyvi. Manau, kad jie – plauste, kokia jų būklė, sunku pasakyti, bet tikiu, kad jie gyvi", – vylėsi P.Žeimys.

Katastrofą patyrę žmonės tokiame plauste jūroje galėtų išgyventi iki keturių parų. Ryškus oranžinis plaustas apsaugotas nuo vėjo. Jame turėtų būti ir signalinių raketų, paliekančių oranžinį šleifą danguje. Tačiau gelbėtojai jų kol kas nematė.

Liūdniausias scenarijus

Aviacijos konstruktorius, akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys taip pat pažinojo virš Baltijos jūros dingusį lėktuvą pilotavusius oreivius. Ši žinia jam buvo didelis smūgis.

"Kas galėjo nutikti – tik spėlionės. Tačiau be priežasties niekas neatsitinka", – tvirtino lakūnas.

J.Kairys nėra toks optimistas, jo manymu, oro sąlygos: vėjas, bangos, paties lėktuvo konstrukcija – neteikia daug vilčių, kad pilotai gali būti surasti gyvi.

J.Kairys pasakojo, kad lėktuvas "An-2", net sugedus varikliui, ore gali sklęsti apie 10 min. Tiek laiko pilotai turėjo pasiruošimui evakuotis, bandyti paleisti variklį.

Tačiau, jei važiuoklė ar sparnas lietė vandenį, situacija galėjo būti sudėtinga. Orlaivis galėjo apsiversti.

Pasak Lietuvos aviacinio meteorologinio centro specialistų, šeštadienį tarp 15 ir 17 val. virš Baltijos jūros ties Klaipėda pūtė 10–11 m/s vakarų, pietvakarių vėjas. Priekrantėje buvo 1–1,2 m aukščio bangos, vandens temperatūra priekrantėje siekė +10, o jūroje – +7 laipsnius Celsijaus. Hidrometeorologai neįžvelgė nieko, kas galėtų būti pavojinga lėktuvams.

Baltijos jūra – pavojingesnė

J.Kairys nedramatizavo, kad sekmadienį vakare, praėjus daugiau nei parai po lėktuvo dingimo, buvo nutrauktos paieškos, kuo piktinosi pilotų artimieji, draugai.

"Specialistai geriau už mus supranta, kokios yra galimybės. Kad pirmadienį paieškos buvo atnaujintos, rodo supratimą ir norą padėti. Iki paskutinio momento bandymą surasti juos dar gyvus. Tikrai daroma viskas, kad pilotai būtų išgelbėti", – neabejojo lakūnas.

Tačiau akrobatinio skraidymo meistras nesiryžo prognozuoti, ar prapuolęs lėktuvas bus surastas.

J.Kairys pats yra ne kartą pakliuvęs į ekstremalias ir pavojingas situacijas ore. Prieš mažiau nei metus jo pilotuojamas lėktuvas sudužo Egėjo jūroje.

J.Kairys lėktuvu SU-26 skrido į Graikiją, kur turėjo dalyvauti varžybose. Priartėjus prie Graikijos, sugedo orlaivio variklis. Gelbėdamasis lakūnas pasirinko šuolį parašiutu.

Vandenyje jis nusileido gana toli nuo kranto. Jis negalėjo nuplaukti iki artimiausių salų. Jūroje J.Kairys išbuvo apie 2.40 val. Jį išgelbėjo gelbėtojų sraigtasparnis.

"Visada pagalvodavau, kas būtų, jei viskas būtų atsitikę virš Baltijos jūros. Ji daug atšiauresnė: vėjai, bangos, mažesnė vandens temperatūra. Vasarą ties Nida, Palanga ar Klaipėda vos kelias dienas būna 20 laipsnių šilumos. Dabar – tik apie 10 laipsnių", – dėstė lakūnas.